Translation of the Meanings Surah Āl-‘Imrān - Lithuanian Translation - Rowwad Translation Center - Encyclopedia of the Noble Quran

Al-’Imran

Verse: 1

الٓمٓ

1. Alif, Lam, Mym. [Šios raidės – vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas, tik (Vienintelis) Allahas žino jų reikšmę.]

Verse: 2

ٱللَّهُ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَ ٱلۡحَيُّ ٱلۡقَيُّومُ

2. Allahas! La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), Al-Haijul-Kaijūm (Amžinas, Tas, Kuris išlaiko ir saugo visa, kas egzistuoja).

Verse: 3

نَزَّلَ عَلَيۡكَ ٱلۡكِتَٰبَ بِٱلۡحَقِّ مُصَدِّقٗا لِّمَا بَيۡنَ يَدَيۡهِ وَأَنزَلَ ٱلتَّوۡرَىٰةَ وَٱلۡإِنجِيلَ

3. Tai Jis, Kuris nuleido Knygą (Koraną) tau (Muchammedai ﷺ ) tiesoje, patvirtinantį tai, kas buvo iki jo. Ir Jis nuleido Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją).

Verse: 4

مِن قَبۡلُ هُدٗى لِّلنَّاسِ وَأَنزَلَ ٱلۡفُرۡقَانَۗ إِنَّ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ بِـَٔايَٰتِ ٱللَّهِ لَهُمۡ عَذَابٞ شَدِيدٞۗ وَٱللَّهُ عَزِيزٞ ذُو ٱنتِقَامٍ

4. Kadaise, kaip teisingą vedimą žmonijai. Ir Jis nuleido kriterijų [sprendimo tarp gero ir blogo (šį Koraną)]. Iš tiesų, tiems, kurie netiki Allaho Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.), - jiems yra skausminga kančia. Ir Allahas yra Visagalis, Visa Galintis Atlyginti.

Verse: 5

إِنَّ ٱللَّهَ لَا يَخۡفَىٰ عَلَيۡهِ شَيۡءٞ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَلَا فِي ٱلسَّمَآءِ

5. Iš tiesų, niekas nėra paslėpta nuo Allaho, žemėje ar danguje.

Verse: 6

هُوَ ٱلَّذِي يُصَوِّرُكُمۡ فِي ٱلۡأَرۡحَامِ كَيۡفَ يَشَآءُۚ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلۡحَكِيمُ

6. Jis yra Tas, Kuris suformuoja jus gimdose taip, kaip Jis nori. La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), Visagalis, Visa Išmanantis.

Verse: 7

هُوَ ٱلَّذِيٓ أَنزَلَ عَلَيۡكَ ٱلۡكِتَٰبَ مِنۡهُ ءَايَٰتٞ مُّحۡكَمَٰتٌ هُنَّ أُمُّ ٱلۡكِتَٰبِ وَأُخَرُ مُتَشَٰبِهَٰتٞۖ فَأَمَّا ٱلَّذِينَ فِي قُلُوبِهِمۡ زَيۡغٞ فَيَتَّبِعُونَ مَا تَشَٰبَهَ مِنۡهُ ٱبۡتِغَآءَ ٱلۡفِتۡنَةِ وَٱبۡتِغَآءَ تَأۡوِيلِهِۦۖ وَمَا يَعۡلَمُ تَأۡوِيلَهُۥٓ إِلَّا ٱللَّهُۗ وَٱلرَّٰسِخُونَ فِي ٱلۡعِلۡمِ يَقُولُونَ ءَامَنَّا بِهِۦ كُلّٞ مِّنۡ عِندِ رَبِّنَاۗ وَمَا يَذَّكَّرُ إِلَّآ أُوْلُواْ ٱلۡأَلۡبَٰبِ

7. Jis yra Tas, Kuris nuleido tau (Muchammedai ﷺ ) Knygą (šį Koraną). Jame – eilutės, kurios visiškai aiškios. Jos – Knygos pagrindas [ir tai yra Al-Ahkam (įsakymų) eilutės], Al-Faraid (privalomos pareigos) ir Al-Hudud (teisinės normos dėl bausmių už vagystes, svetimavimą)]. O kitos ne visiškai aiškios. Taigi tie, kurių širdyse yra nukrypimas (nuo tiesos), seka tomis, kurios nėra visiškai aiškios, siekdami Al-Fitna (daugiadievystės ir išbandymų) ir siekdami jų paslėptų prasmių, nors niekas nežino jų paslėptų prasmių, išskyrus Allahą. O tie, kurie yra tvirtai apmokyti žinių, sako: „Mes tikime tuo, visa tai (aiškios ir neaiškios eilutės) – iš mūsų Viešpaties.“ Ir niekas nesupranta perspėjimų, tik suvokiantys žmonės.

Verse: 8

رَبَّنَا لَا تُزِغۡ قُلُوبَنَا بَعۡدَ إِذۡ هَدَيۡتَنَا وَهَبۡ لَنَا مِن لَّدُنكَ رَحۡمَةًۚ إِنَّكَ أَنتَ ٱلۡوَهَّابُ

8. (Jie sako): „Mūsų Viešpatie, neleisk mūsų širdims nukrypti (nuo tiesos) po to, kai Tu mus išvedei į tiesų kelią, ir suteik mums Savo gailestingumą. Iš tiesų, Tu esi Suteikiantysis.“

Verse: 9

رَبَّنَآ إِنَّكَ جَامِعُ ٱلنَّاسِ لِيَوۡمٖ لَّا رَيۡبَ فِيهِۚ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يُخۡلِفُ ٱلۡمِيعَادَ

9. „Mūsų Viešpatie, iš tiesų, tai Tu, Kuris surinksi žmoniją kartu Dieną, dėl kurios nėra abejonės. Iš tiesų, Allahas niekada nesulaužo Savo Pažado.“

Verse: 10

إِنَّ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ لَن تُغۡنِيَ عَنۡهُمۡ أَمۡوَٰلُهُمۡ وَلَآ أَوۡلَٰدُهُم مِّنَ ٱللَّهِ شَيۡـٔٗاۖ وَأُوْلَٰٓئِكَ هُمۡ وَقُودُ ٱلنَّارِ

10. Iš tiesų, tie, kurie netiki, nei jų turtai, nei jų palikuonys bus jiems nors kiek naudingi prieš Allahą. Ir tai jie bus Ugnies pakuromis.

Verse: 11

كَدَأۡبِ ءَالِ فِرۡعَوۡنَ وَٱلَّذِينَ مِن قَبۡلِهِمۡۚ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَا فَأَخَذَهُمُ ٱللَّهُ بِذُنُوبِهِمۡۗ وَٱللَّهُ شَدِيدُ ٱلۡعِقَابِ

11. (Jų) elgesys kaip Firauno (Faraono) žmonių arba tų, iki jų. Jie paneigė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.). Taigi Allahas nustvėrė (sunaikino) juos už jų nuodėmes. Ir Allahas yra Rūstus bausdamas.

Verse: 12

قُل لِّلَّذِينَ كَفَرُواْ سَتُغۡلَبُونَ وَتُحۡشَرُونَ إِلَىٰ جَهَنَّمَۖ وَبِئۡسَ ٱلۡمِهَادُ

12. Sakyk (Muchammedai ﷺ ) tiems, kurie netiki: „Jūs būsite sutriuškinti ir surinkti kartu į Pragarą. Ir blogiausia, iš tiesų, tai poilsio vieta.“

Verse: 13

قَدۡ كَانَ لَكُمۡ ءَايَةٞ فِي فِئَتَيۡنِ ٱلۡتَقَتَاۖ فِئَةٞ تُقَٰتِلُ فِي سَبِيلِ ٱللَّهِ وَأُخۡرَىٰ كَافِرَةٞ يَرَوۡنَهُم مِّثۡلَيۡهِمۡ رَأۡيَ ٱلۡعَيۡنِۚ وَٱللَّهُ يُؤَيِّدُ بِنَصۡرِهِۦ مَن يَشَآءُۚ إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَعِبۡرَةٗ لِّأُوْلِي ٱلۡأَبۡصَٰرِ

13. Jums (judėjai) jau buvo ženklas – dvi susitikusios armijos (kovoje, t. y. Badr). Viena kovojo vardan Allaho, o kita – (jie) buvo netikintieji. Jie (tikintieji) matė juos (netikinčiuosius) savo pačių akimis kaip dukart (daugiau nei) jų (pačių) skaičius (nors jų buvo triskart daugiau). Ir Allahas paremia su Savo Pergale tuos, ką Jis nori. Iš tiesų, tame yra pamoka tiems, kurie suvokia. (žr. ają 8:44).

Verse: 14

زُيِّنَ لِلنَّاسِ حُبُّ ٱلشَّهَوَٰتِ مِنَ ٱلنِّسَآءِ وَٱلۡبَنِينَ وَٱلۡقَنَٰطِيرِ ٱلۡمُقَنطَرَةِ مِنَ ٱلذَّهَبِ وَٱلۡفِضَّةِ وَٱلۡخَيۡلِ ٱلۡمُسَوَّمَةِ وَٱلۡأَنۡعَٰمِ وَٱلۡحَرۡثِۗ ذَٰلِكَ مَتَٰعُ ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَاۖ وَٱللَّهُ عِندَهُۥ حُسۡنُ ٱلۡمَـَٔابِ

14. Išpuošta žmonėms yra meilė daiktams, kurių jie trokšta: moterys, vaikai, daugybė aukso ir sidabro (turtas), kilmingi gražūs arkliai, galvijai ir gerai suarta žemė. Tai yra šio žemiškojo gyvenimo malonumai. Tačiau Allahas turi puikų sugrįžimą (Rojų su tekančiomis upėmis) pas Save.

Verse: 15

۞ قُلۡ أَؤُنَبِّئُكُم بِخَيۡرٖ مِّن ذَٰلِكُمۡۖ لِلَّذِينَ ٱتَّقَوۡاْ عِندَ رَبِّهِمۡ جَنَّٰتٞ تَجۡرِي مِن تَحۡتِهَا ٱلۡأَنۡهَٰرُ خَٰلِدِينَ فِيهَا وَأَزۡوَٰجٞ مُّطَهَّرَةٞ وَرِضۡوَٰنٞ مِّنَ ٱللَّهِۗ وَٱللَّهُ بَصِيرُۢ بِٱلۡعِبَادِ

15. Sakyk: „Ar pasakyti jums apie tai, kas daug geriau nei tai? Al-Mutakūn (dievobaimingiesiems – žr. ają 2:2) - Sodai (Rojus) su jų Viešpačiu, po kuriais upės teka. Ten (yra jų) amžini (namai) ir Azvadžun Mutaharatun ^[1] (tyri partneriai arba žmonos). Ir Allahas bus patenkintas jais. Ir Allahas yra Visa Matantis iš (Savo) vergų.“

[1] t. y. jos neturės nei menstruacijų, nei šalpimo ar išmatų.

Verse: 16

ٱلَّذِينَ يَقُولُونَ رَبَّنَآ إِنَّنَآ ءَامَنَّا فَٱغۡفِرۡ لَنَا ذُنُوبَنَا وَقِنَا عَذَابَ ٱلنَّارِ

16. Tie, kurie sako: „Mūsų Viešpatie, mes iš tikrųjų patikėjome, taigi atleisk mums mūsų nuodėmes ir išgelbėk mus nuo Ugnies bausmės.“

Verse: 17

ٱلصَّٰبِرِينَ وَٱلصَّٰدِقِينَ وَٱلۡقَٰنِتِينَ وَٱلۡمُنفِقِينَ وَٱلۡمُسۡتَغۡفِرِينَ بِٱلۡأَسۡحَارِ

17. (Jie yra) tie, kurie yra kantrūs, kurie yra teisingi (Tikėjime, žodžiuose ir darbuose), ir paklusnūs, nuoširdžiai atsidavę Allaho garbinimui. Tie, kurie leidžia [duoda Zakat ir išmaldą vardan Allaho] ir tie, kurie meldžiasi ir maldauja Allaho Atleidimo paskutinėmis nakties valandomis.

Verse: 18

شَهِدَ ٱللَّهُ أَنَّهُۥ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَ وَٱلۡمَلَٰٓئِكَةُ وَأُوْلُواْ ٱلۡعِلۡمِ قَآئِمَۢا بِٱلۡقِسۡطِۚ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلۡحَكِيمُ

18. Allahas liudija, kad La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), ir angelai, ir turintys žinių (taip pat šitai liudija). (Jis visada) prižiūri Savo kūriniją Teisingai. La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), Visagalis, Visa Išmanantis.

Verse: 19

إِنَّ ٱلدِّينَ عِندَ ٱللَّهِ ٱلۡإِسۡلَٰمُۗ وَمَا ٱخۡتَلَفَ ٱلَّذِينَ أُوتُواْ ٱلۡكِتَٰبَ إِلَّا مِنۢ بَعۡدِ مَا جَآءَهُمُ ٱلۡعِلۡمُ بَغۡيَۢا بَيۡنَهُمۡۗ وَمَن يَكۡفُرۡ بِـَٔايَٰتِ ٱللَّهِ فَإِنَّ ٱللَّهَ سَرِيعُ ٱلۡحِسَابِ

19. Iš tiesų, religija Allaho - islamas. Tie, kuriems buvo duotas Raštas (judėjai ir krikščionys), po to, kai žinia atėjo pas juos, nesiginčijo, išskyrus dėl abipusio pavydo ir godumo pasauliui. Ir kas netiki Allaho Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, ženklais, apreiškimais ir t. t.), tada tikrai, Allahas yra Greitas pakviesti atsiskaityti.

Verse: 20

فَإِنۡ حَآجُّوكَ فَقُلۡ أَسۡلَمۡتُ وَجۡهِيَ لِلَّهِ وَمَنِ ٱتَّبَعَنِۗ وَقُل لِّلَّذِينَ أُوتُواْ ٱلۡكِتَٰبَ وَٱلۡأُمِّيِّـۧنَ ءَأَسۡلَمۡتُمۡۚ فَإِنۡ أَسۡلَمُواْ فَقَدِ ٱهۡتَدَواْۖ وَّإِن تَوَلَّوۡاْ فَإِنَّمَا عَلَيۡكَ ٱلۡبَلَٰغُۗ وَٱللَّهُ بَصِيرُۢ بِٱلۡعِبَادِ

20. Taigi, jei jie ginčijasi su tavimi (Muchammedai ﷺ ), sakyk: „Aš paklusau Allahui (islame) ir (taip pat pakluso) tie, kurie seka manimi.“ Ir sakyk tiems, kuriems buvo suteiktas Raštas (judėjams ir krikščionims) ir tiems, kurie yra neišmanantys (arabai pagonys): „Ar jūs (irgi) paklūstate (Allahui islame)?“ Jei jie paklūsta, jie yra teisingai vedami, bet jei jie nusigręžia, tavo pareiga yra tik perduoti Žinią. Ir Allahas yra Visa Matantis (Savo) vergus.“

Verse: 21

إِنَّ ٱلَّذِينَ يَكۡفُرُونَ بِـَٔايَٰتِ ٱللَّهِ وَيَقۡتُلُونَ ٱلنَّبِيِّـۧنَ بِغَيۡرِ حَقّٖ وَيَقۡتُلُونَ ٱلَّذِينَ يَأۡمُرُونَ بِٱلۡقِسۡطِ مِنَ ٱلنَّاسِ فَبَشِّرۡهُم بِعَذَابٍ أَلِيمٍ

21. Iš tiesų, tie, kurie netiki Allaho Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.) ir žudo Pranašus, neturėdami tam teisės, ir žudo tuos žmones, kurie įsako teisingą elgesį, - tada pranešk jiems apie skausmingą kančią.

Verse: 22

أُوْلَٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ حَبِطَتۡ أَعۡمَٰلُهُمۡ فِي ٱلدُّنۡيَا وَٱلۡأٓخِرَةِ وَمَا لَهُم مِّن نَّٰصِرِينَ

22. Jie yra tie, kurių darbai bus prarasti šiame gyvenime ir Amžinybėje, ir neturės jie jokių padėjėjų.

Verse: 23

أَلَمۡ تَرَ إِلَى ٱلَّذِينَ أُوتُواْ نَصِيبٗا مِّنَ ٱلۡكِتَٰبِ يُدۡعَوۡنَ إِلَىٰ كِتَٰبِ ٱللَّهِ لِيَحۡكُمَ بَيۡنَهُمۡ ثُمَّ يَتَوَلَّىٰ فَرِيقٞ مِّنۡهُمۡ وَهُم مُّعۡرِضُونَ

23. Argi nematei tų, kuriems buvo duota dalis Rašto? Jie yra kviečiami prie Allaho Knygos, kad išspręsti jų ginčą. Tada dalis jų nusisuka ir jie yra nelinkę.

Verse: 24

ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمۡ قَالُواْ لَن تَمَسَّنَا ٱلنَّارُ إِلَّآ أَيَّامٗا مَّعۡدُودَٰتٖۖ وَغَرَّهُمۡ فِي دِينِهِم مَّا كَانُواْ يَفۡتَرُونَ

24. Taip yra todėl, kad jie sako: „Ugnis nepalies mūsų, išskyrus tam tikrą skaičių dienų.“ Ir tai, ką jie išgalvodavo apie savo tikėjimą, suklaidino juos.

Verse: 25

فَكَيۡفَ إِذَا جَمَعۡنَٰهُمۡ لِيَوۡمٖ لَّا رَيۡبَ فِيهِ وَوُفِّيَتۡ كُلُّ نَفۡسٖ مَّا كَسَبَتۡ وَهُمۡ لَا يُظۡلَمُونَ

25. Kaip (bus) kai Mes surinksime juos kartu Dieną, dėl kurios nėra abejonės (t. y. Prikėlimo Dieną) ir kiekvienam žmogui bus sumokėta pilnai už tai, ką jis įgijo? Ir su jais nebus elgiamasi neteisingai.

Verse: 26

قُلِ ٱللَّهُمَّ مَٰلِكَ ٱلۡمُلۡكِ تُؤۡتِي ٱلۡمُلۡكَ مَن تَشَآءُ وَتَنزِعُ ٱلۡمُلۡكَ مِمَّن تَشَآءُ وَتُعِزُّ مَن تَشَآءُ وَتُذِلُّ مَن تَشَآءُۖ بِيَدِكَ ٱلۡخَيۡرُۖ إِنَّكَ عَلَىٰ كُلِّ شَيۡءٖ قَدِيرٞ

26. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Allahai, karalystės Valdove, Tu suteiki karalystę tam, kam Tu nori, ir atimi karalystę iš to, ko Tu nori, ir Tu suteiki garbę tam, kam Tu nori, ir Tu pažemini tą, ką Tu nori. Tavo Rankoje ^[2] yra gėris. Iš tiesų, Tu Gali viską.

[2] Žr. ajos 3:73 išnašą.

Verse: 27

تُولِجُ ٱلَّيۡلَ فِي ٱلنَّهَارِ وَتُولِجُ ٱلنَّهَارَ فِي ٱلَّيۡلِۖ وَتُخۡرِجُ ٱلۡحَيَّ مِنَ ٱلۡمَيِّتِ وَتُخۡرِجُ ٱلۡمَيِّتَ مِنَ ٱلۡحَيِّۖ وَتَرۡزُقُ مَن تَشَآءُ بِغَيۡرِ حِسَابٖ

27. Tu priverti naktį įsilieti į dieną, ir Tu priverti dieną įsilieti į naktį (t. y. padidini ir sumažini nakties ir dienos valandų skaičių žiemą ir vasarą), Tu ištrauki gyvuosius iš mirties, ir Tu ištrauki mirusiuosius iš gyvenimo. Ir Tu suteiki turtą ir išlaikymą tiems, kam Tu nori, neribotai (maste arba naudoje).

Verse: 28

لَّا يَتَّخِذِ ٱلۡمُؤۡمِنُونَ ٱلۡكَٰفِرِينَ أَوۡلِيَآءَ مِن دُونِ ٱلۡمُؤۡمِنِينَۖ وَمَن يَفۡعَلۡ ذَٰلِكَ فَلَيۡسَ مِنَ ٱللَّهِ فِي شَيۡءٍ إِلَّآ أَن تَتَّقُواْ مِنۡهُمۡ تُقَىٰةٗۗ وَيُحَذِّرُكُمُ ٱللَّهُ نَفۡسَهُۥۗ وَإِلَى ٱللَّهِ ٱلۡمَصِيرُ

28. Lai tikintieji neima netikinčiųjų kaip Aulija (rėmėjų, padėjėjų) vietoj tikinčiųjų. Ir tas, kas taip daro, neturės Allaho pagalbos jokiu būdu. Išskyrus tada, kai jūs iš tiesų bijote jų keliamo pavojaus. Ir Allahas įspėja jus apie Save (Savo bausmę) ir pas Allahą paskutinis sugrįžimas.

Verse: 29

قُلۡ إِن تُخۡفُواْ مَا فِي صُدُورِكُمۡ أَوۡ تُبۡدُوهُ يَعۡلَمۡهُ ٱللَّهُۗ وَيَعۡلَمُ مَا فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَمَا فِي ٱلۡأَرۡضِۗ وَٱللَّهُ عَلَىٰ كُلِّ شَيۡءٖ قَدِيرٞ

29. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Ar jūs slepiate, kas yra jūsų krūtinėse, ar atskleidžiate tai, Allahas žino ir Jis žino, kas yra danguose ir kas yra žemėje. Ir Allahas Gali viską.“

Verse: 30

يَوۡمَ تَجِدُ كُلُّ نَفۡسٖ مَّا عَمِلَتۡ مِنۡ خَيۡرٖ مُّحۡضَرٗا وَمَا عَمِلَتۡ مِن سُوٓءٖ تَوَدُّ لَوۡ أَنَّ بَيۡنَهَا وَبَيۡنَهُۥٓ أَمَدَۢا بَعِيدٗاۗ وَيُحَذِّرُكُمُ ٱللَّهُ نَفۡسَهُۥۗ وَٱللَّهُ رَءُوفُۢ بِٱلۡعِبَادِ

30. Dieną, kai kiekvienas žmogus stovės priešais visą gerą, ką jis padarė, ir visą blogą, ką jis padarė, jis norės, kad tarp jo ir jo (padaryto) blogio būtų didelis atstumas. Ir Allahas įspėja jus dėl Savęs (Savo bausmės) ir Allahas yra kupinas geranoriškumo (Savo) vergams.

Verse: 31

قُلۡ إِن كُنتُمۡ تُحِبُّونَ ٱللَّهَ فَٱتَّبِعُونِي يُحۡبِبۡكُمُ ٱللَّهُ وَيَغۡفِرۡ لَكُمۡ ذُنُوبَكُمۡۚ وَٱللَّهُ غَفُورٞ رَّحِيمٞ

31. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Jei jūs (tikrai) mylite Allahą, tada sekite manimi. Allahas mylės jus ir atleis jums jūsų nuodėmes. Ir Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.“

Verse: 32

قُلۡ أَطِيعُواْ ٱللَّهَ وَٱلرَّسُولَۖ فَإِن تَوَلَّوۡاْ فَإِنَّ ٱللَّهَ لَا يُحِبُّ ٱلۡكَٰفِرِينَ

32. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Pakluskite Allahui ir Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ ).“ Tačiau jei jie nusigręžia, tada Allahas nemėgsta netikinčiųjų ^[3].

[3] Žr. ajos 3:85 išnašą.

Verse: 33

۞ إِنَّ ٱللَّهَ ٱصۡطَفَىٰٓ ءَادَمَ وَنُوحٗا وَءَالَ إِبۡرَٰهِيمَ وَءَالَ عِمۡرَٰنَ عَلَى ٱلۡعَٰلَمِينَ

33. Allahas išrinko Adamą (Adomą), Nūchą (Nojų), Ibrahimo (Abraomo) giminę bei Imrano giminę virš Alamyn [(jų laikų) žmonijos ir džinų].

Verse: 34

ذُرِّيَّةَۢ بَعۡضُهَا مِنۢ بَعۡضٖۗ وَٱللَّهُ سَمِيعٌ عَلِيمٌ

34. Palikuonis, vienas kito. Ir Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

Verse: 35

إِذۡ قَالَتِ ٱمۡرَأَتُ عِمۡرَٰنَ رَبِّ إِنِّي نَذَرۡتُ لَكَ مَا فِي بَطۡنِي مُحَرَّرٗا فَتَقَبَّلۡ مِنِّيٓۖ إِنَّكَ أَنتَ ٱلسَّمِيعُ ٱلۡعَلِيمُ

35. (Atminkite) kai Imrano žmona sakė: „Mano Viešpatie, Aš prisiekiau Tau tuo, (vaiku) kas yra mano gimdoje atsiduoti tarnystei Tau (atsiskirti nuo visų žemiškųjų reikalų; rūpintis Tavo garbinimo Vieta), taigi priimk tai iš manęs. Iš tiesų, Tu esi Visa Girdintis, Visa Žinantis.“

Verse: 36

فَلَمَّا وَضَعَتۡهَا قَالَتۡ رَبِّ إِنِّي وَضَعۡتُهَآ أُنثَىٰ وَٱللَّهُ أَعۡلَمُ بِمَا وَضَعَتۡ وَلَيۡسَ ٱلذَّكَرُ كَٱلۡأُنثَىٰۖ وَإِنِّي سَمَّيۡتُهَا مَرۡيَمَ وَإِنِّيٓ أُعِيذُهَا بِكَ وَذُرِّيَّتَهَا مِنَ ٱلشَّيۡطَٰنِ ٱلرَّجِيمِ

36. Tada, kai ji pagimdė savo [vaiką Marjamą (Mariją)], ji tarė: „Mano Viešpatie, aš pagimdžiau vaiką moteriškos lyties.“ O Allahas geriau žinojo, ką ji pagimdė. „Ir vyras nėra kaip moteris, ir aš pavadinau ją Marjama ^[4] (Marija), ir siekiu Tavo (Allahai) prieglobsčio jai ir jos palikuonims nuo Šaitan (Šėtono), atstumtojo.“

[4] Marjama tiesiogiai reiškia „Allaho tarnaitė“.

Verse: 37

فَتَقَبَّلَهَا رَبُّهَا بِقَبُولٍ حَسَنٖ وَأَنۢبَتَهَا نَبَاتًا حَسَنٗا وَكَفَّلَهَا زَكَرِيَّاۖ كُلَّمَا دَخَلَ عَلَيۡهَا زَكَرِيَّا ٱلۡمِحۡرَابَ وَجَدَ عِندَهَا رِزۡقٗاۖ قَالَ يَٰمَرۡيَمُ أَنَّىٰ لَكِ هَٰذَاۖ قَالَتۡ هُوَ مِنۡ عِندِ ٱللَّهِۖ إِنَّ ٱللَّهَ يَرۡزُقُ مَن يَشَآءُ بِغَيۡرِ حِسَابٍ

37. Taigi jos Viešpats (Allahas) priėmė ją maloniai. Jis leido jai užaugti gerų manierų ir paskyrė ja rūpintis Zakaryją (Zakarijų). Kaskart, kai jis ateidavo į Al-Mihrab ^[5] pas ją (aplankyti jos), rasdavo ją aprūpintą maistu. Jis sakė: „Marjama, iš kur tu gavai šitai?“ Ji tarė: „Tai iš Allaho.“ Iš tiesų, Allahas suteikia išlaikymą tiems, kam Jis nori neribotai.

[5] Al-Mihrab: maldos vieta arba privatus kambarys.

Verse: 38

هُنَالِكَ دَعَا زَكَرِيَّا رَبَّهُۥۖ قَالَ رَبِّ هَبۡ لِي مِن لَّدُنكَ ذُرِّيَّةٗ طَيِّبَةًۖ إِنَّكَ سَمِيعُ ٱلدُّعَآءِ

38. Tada Zakaryja (Zakarijus) maldavo savo Viešpatį, sakydamas: „Mano Viešpatie, suteik man nuo Savęs gerus palikuonis. Tu iš tiesų esi Visa Girdintis iš maldavimų.“

Verse: 39

فَنَادَتۡهُ ٱلۡمَلَٰٓئِكَةُ وَهُوَ قَآئِمٞ يُصَلِّي فِي ٱلۡمِحۡرَابِ أَنَّ ٱللَّهَ يُبَشِّرُكَ بِيَحۡيَىٰ مُصَدِّقَۢا بِكَلِمَةٖ مِّنَ ٱللَّهِ وَسَيِّدٗا وَحَصُورٗا وَنَبِيّٗا مِّنَ ٱلصَّٰلِحِينَ

39. Tada angelai pašaukė jį, kai jis stovėjo maldoje Al-Mihrab (maldos vietoje arba privačiame kambaryje), (sakydami): „Allahas suteikia tau gerą žinią apie Jahją (Joną), patvirtinantį (tikintį) Allaho Žodį [t. y. Isos (Jėzaus) sukūrimą, Žodį iš Allaho („Būk!“ - ir jis buvo!)], kilnų, besisaugojantį nuo intymių santykių su moterimis, Pranašą iš teisingųjų tarpo.“

Verse: 40

قَالَ رَبِّ أَنَّىٰ يَكُونُ لِي غُلَٰمٞ وَقَدۡ بَلَغَنِيَ ٱلۡكِبَرُ وَٱمۡرَأَتِي عَاقِرٞۖ قَالَ كَذَٰلِكَ ٱللَّهُ يَفۡعَلُ مَا يَشَآءُ

40. Jis tarė: „Mano Viešpatie, kaip aš galiu turėti sūnų, kai esu labai senas ir mano žmona nebevaisinga?“ (Allahas) tarė: „Taigi, Allahas daro tai, ką Jis nori.“

Verse: 41

قَالَ رَبِّ ٱجۡعَل لِّيٓ ءَايَةٗۖ قَالَ ءَايَتُكَ أَلَّا تُكَلِّمَ ٱلنَّاسَ ثَلَٰثَةَ أَيَّامٍ إِلَّا رَمۡزٗاۗ وَٱذۡكُر رَّبَّكَ كَثِيرٗا وَسَبِّحۡ بِٱلۡعَشِيِّ وَٱلۡإِبۡكَٰرِ

41. Jis tarė: „Mano Viešpatie, duok man ženklą.“ (Allahas) tarė: „Tavo ženklas bus tai, kad tu nekalbėsi su žmonėmis tris dienas, išskyrus ženklais. Ir dažnai prisimink savo Viešpatį (šlovindamas Jį vėl ir vėl) ir garbink (Jį) popietę ir rytą.“

Verse: 42

وَإِذۡ قَالَتِ ٱلۡمَلَٰٓئِكَةُ يَٰمَرۡيَمُ إِنَّ ٱللَّهَ ٱصۡطَفَىٰكِ وَطَهَّرَكِ وَٱصۡطَفَىٰكِ عَلَىٰ نِسَآءِ ٱلۡعَٰلَمِينَ

42. Ir (atminkite) kai angelai sakė: „Marjama, iš tiesų Allahas išrinko tave, apvalė tave (nuo daugiadievystės ir netikėjimo) ir išrinko tave virš Alamyn [jos laikų (žmonijos ir džinų)] moterų.“

Verse: 43

يَٰمَرۡيَمُ ٱقۡنُتِي لِرَبِّكِ وَٱسۡجُدِي وَٱرۡكَعِي مَعَ ٱلرَّٰكِعِينَ

43. Marjama! „Nuolankiai paklusk savo Viešpačiui (Allahui, negarbinant nieko kito, tik Jį Vienintelį) ir pulk kniūbsčiomis ir Irkai (nusilenk) kartu su Ar-Rakiūn (tais, kurie nusilenkia).“

Verse: 44

ذَٰلِكَ مِنۡ أَنۢبَآءِ ٱلۡغَيۡبِ نُوحِيهِ إِلَيۡكَۚ وَمَا كُنتَ لَدَيۡهِمۡ إِذۡ يُلۡقُونَ أَقۡلَٰمَهُمۡ أَيُّهُمۡ يَكۡفُلُ مَرۡيَمَ وَمَا كُنتَ لَدَيۡهِمۡ إِذۡ يَخۡتَصِمُونَ

44. Tai yra dalis žinių apie Ghaib (nematomą, t. y. žinios apie buvusias tautas, apie kurias jūs neturite jokių žinių), kurias Mes atskleidėme tau (Muchammedai ﷺ ). Tu nebuvai su jais, kai jie metė burtus su savo rašikliais dėl to, kuris iš jų turėtų imti rūpintis Marjama (Marija), nei tu buvai su jais, kai jie ginčijosi.

Verse: 45

إِذۡ قَالَتِ ٱلۡمَلَٰٓئِكَةُ يَٰمَرۡيَمُ إِنَّ ٱللَّهَ يُبَشِّرُكِ بِكَلِمَةٖ مِّنۡهُ ٱسۡمُهُ ٱلۡمَسِيحُ عِيسَى ٱبۡنُ مَرۡيَمَ وَجِيهٗا فِي ٱلدُّنۡيَا وَٱلۡأٓخِرَةِ وَمِنَ ٱلۡمُقَرَّبِينَ

45. (Atminkite) kai angelai sakė: „Marjama, iš tiesų Allahas suteikia tau gerą žinią apie Žodį [„Būk!“ - ir jis buvo! T. y. Isą (Jėzų), Marjamos (Marijos) sūnų] iš Jo. Jo vardas bus Mesijas Isa (Jėzus), Marjamos (Marijos) sūnus, gerbiamas šiame gyvenime ir Amžinybėje ir bus (jis) vienas iš tų, kurie yra arti Allaho.

Verse: 46

وَيُكَلِّمُ ٱلنَّاسَ فِي ٱلۡمَهۡدِ وَكَهۡلٗا وَمِنَ ٱلصَّٰلِحِينَ

46. „Jis kalbės žmonėms (būdamas) lopšyje ir subrendęs, ir jis bus vienas iš teisingųjų.“

Verse: 47

قَالَتۡ رَبِّ أَنَّىٰ يَكُونُ لِي وَلَدٞ وَلَمۡ يَمۡسَسۡنِي بَشَرٞۖ قَالَ كَذَٰلِكِ ٱللَّهُ يَخۡلُقُ مَا يَشَآءُۚ إِذَا قَضَىٰٓ أَمۡرٗا فَإِنَّمَا يَقُولُ لَهُۥ كُن فَيَكُونُ

47. Ji tarė: „Mano Viešpatie, kaip aš turėsiu sūnų, kai joks vyras nėra manęs palietęs.“ Jis tarė: „Taigi, Allahas sukuria tai, ką Jis nori. Kai Jis nusprendžia ką nors, Jis tik taria tam: „Būk!“ - ir tai yra.

Verse: 48

وَيُعَلِّمُهُ ٱلۡكِتَٰبَ وَٱلۡحِكۡمَةَ وَٱلتَّوۡرَىٰةَ وَٱلۡإِنجِيلَ

48. Ir Jis (Allahas) išmokys jį [Isą (Jėzų)] Knygos ir Al-Hikma (t. y. Sunnos, nepriekaištingos Pranašų kalbos, išminties), (ir) Taurato (Toros) ir Indžylio (Evangelijos).

Verse: 49

وَرَسُولًا إِلَىٰ بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ أَنِّي قَدۡ جِئۡتُكُم بِـَٔايَةٖ مِّن رَّبِّكُمۡ أَنِّيٓ أَخۡلُقُ لَكُم مِّنَ ٱلطِّينِ كَهَيۡـَٔةِ ٱلطَّيۡرِ فَأَنفُخُ فِيهِ فَيَكُونُ طَيۡرَۢا بِإِذۡنِ ٱللَّهِۖ وَأُبۡرِئُ ٱلۡأَكۡمَهَ وَٱلۡأَبۡرَصَ وَأُحۡيِ ٱلۡمَوۡتَىٰ بِإِذۡنِ ٱللَّهِۖ وَأُنَبِّئُكُم بِمَا تَأۡكُلُونَ وَمَا تَدَّخِرُونَ فِي بُيُوتِكُمۡۚ إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗ لَّكُمۡ إِن كُنتُم مُّؤۡمِنِينَ

49. Ir padarys jį [Isą (Jėzų)] Pasiuntiniu Israelio (Izraelio) vaikams (kuris sakys): „Atėjau pas jus su ženklu iš jūsų Viešpaties, kad suformuočiau jums iš molio atvaizdą, panašų į paukštį, ir įpūsčiau į jį, ir jis taps paukščiu Allaho Leidimu. Ir kad išgydyčiau gimusį aklu ir raupsuotąjį, ir kad grąžinčiau mirusįjį gyvenimui Allaho Leidimu. Ir kad praneščiau apie tai, ką jus valgote ir ką jūs laikote savo namuose. Iš tiesų, tame yra ženklas jums, jei jus tikite.

Verse: 50

وَمُصَدِّقٗا لِّمَا بَيۡنَ يَدَيَّ مِنَ ٱلتَّوۡرَىٰةِ وَلِأُحِلَّ لَكُم بَعۡضَ ٱلَّذِي حُرِّمَ عَلَيۡكُمۡۚ وَجِئۡتُكُم بِـَٔايَةٖ مِّن رَّبِّكُمۡ فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

50. Ir aš atėjau tvirtindamas tai, kas buvo iki manęs – Tauratą (Torą) – ir kad leisčiau jums dalį to, kas jums buvo draudžiama. Ir atėjau pas jus su įrodymais iš jūsų Viešpaties. Taigi bijokite Allaho ir pakluskite man.

Verse: 51

إِنَّ ٱللَّهَ رَبِّي وَرَبُّكُمۡ فَٱعۡبُدُوهُۚ هَٰذَا صِرَٰطٞ مُّسۡتَقِيمٞ

51. Iš tiesų, Allahas yra mano Viešpats ir jūsų Viešpats, taigi garbinkite Jį (Vienintelį). Tai yra Tiesus Kelias.

Verse: 52

۞ فَلَمَّآ أَحَسَّ عِيسَىٰ مِنۡهُمُ ٱلۡكُفۡرَ قَالَ مَنۡ أَنصَارِيٓ إِلَى ٱللَّهِۖ قَالَ ٱلۡحَوَارِيُّونَ نَحۡنُ أَنصَارُ ٱللَّهِ ءَامَنَّا بِٱللَّهِ وَٱشۡهَدۡ بِأَنَّا مُسۡلِمُونَ

52. Tuomet, kai Isa (Jėzus) sužinojo apie jų netikėjimą, tarė: „Kas bus mano pagalbininkais vardan Allaho?“ Al-Havaryjūn (apaštalai) tarė: „Mes esame Allaho padėjėjai, mes tikime Allahą ir liudijame, kad esame musulmonai (t. y. mes paklūstame Allahui).“

Verse: 53

رَبَّنَآ ءَامَنَّا بِمَآ أَنزَلۡتَ وَٱتَّبَعۡنَا ٱلرَّسُولَ فَٱكۡتُبۡنَا مَعَ ٱلشَّٰهِدِينَ

53. Mūsų Viešpatie, mes tikime tuo, ką Tu nuleidai, ir sekame Pasiuntiniu [Isa (Jėzumi)], taigi įrašyk mus tarp tų, kurie liudija (tiesą, t. y. La ilaha illallah – niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas).

Verse: 54

وَمَكَرُواْ وَمَكَرَ ٱللَّهُۖ وَٱللَّهُ خَيۡرُ ٱلۡمَٰكِرِينَ

54. Ir jie (netikintieji) surengė sąmokslą [nužudyti Isa (Jėzų)], bet ir Allahas surengė sąmokslą. Ir Allahas yra Geriausias iš tų, kurie rengia sąmokslus.

Verse: 55

إِذۡ قَالَ ٱللَّهُ يَٰعِيسَىٰٓ إِنِّي مُتَوَفِّيكَ وَرَافِعُكَ إِلَيَّ وَمُطَهِّرُكَ مِنَ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ وَجَاعِلُ ٱلَّذِينَ ٱتَّبَعُوكَ فَوۡقَ ٱلَّذِينَ كَفَرُوٓاْ إِلَىٰ يَوۡمِ ٱلۡقِيَٰمَةِۖ ثُمَّ إِلَيَّ مَرۡجِعُكُمۡ فَأَحۡكُمُ بَيۡنَكُمۡ فِيمَا كُنتُمۡ فِيهِ تَخۡتَلِفُونَ

55. Ir (atminkite) kai Allahas sakė: „Isa (Jėzau), Aš paimsiu ir pakelsiu tave pas Save bei apvalysiu [nuo melagingo teiginio, kad Isa (Jėzus) yra Allaho sūnus] nuo tų, kurie netiki, ir padarysiu tuos, kurie seka tavimi (monoteistai, kurie negarbina nieko kito, tik Allahą) geresniais nei tie, kurie netiki, iki Prikėlimo Dienos ^[6]. Tada tu sugrįši pas Mane ir Aš spręsiu tarp jūsų tuos reikalus, dėl kurių jūs ginčydavotės.

[6] Isos (Jėzaus), [Marjamos (Marijos) sūnaus], atėjimo (nusileidimo).

Verse: 56

فَأَمَّا ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ فَأُعَذِّبُهُمۡ عَذَابٗا شَدِيدٗا فِي ٱلدُّنۡيَا وَٱلۡأٓخِرَةِ وَمَا لَهُم مِّن نَّٰصِرِينَ

56. „O tuos, kurie netikėjo, Aš bausiu skausminga bausme šiame gyvenime ir Amžinybėje, ir neturės jie pagalbininkų.“

Verse: 57

وَأَمَّا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّٰلِحَٰتِ فَيُوَفِّيهِمۡ أُجُورَهُمۡۗ وَٱللَّهُ لَا يُحِبُّ ٱلظَّٰلِمِينَ

57. O tiems, kurie tiki (Allaho Vienumą) ir daro teisingus gerus darbus, Allahas visiškai atlygins. Ir Allahas nemėgsta Zalimūn (daugiadievių ir nusidėjėlių).

Verse: 58

ذَٰلِكَ نَتۡلُوهُ عَلَيۡكَ مِنَ ٱلۡأٓيَٰتِ وَٱلذِّكۡرِ ٱلۡحَكِيمِ

58. Štai ką Mes recituojame tau (Muchammedai ﷺ ) iš Eilučių ir Išmintingo Priminimo (t. y. Korano).

Verse: 59

إِنَّ مَثَلَ عِيسَىٰ عِندَ ٱللَّهِ كَمَثَلِ ءَادَمَۖ خَلَقَهُۥ مِن تُرَابٖ ثُمَّ قَالَ لَهُۥ كُن فَيَكُونُ

59. Iš tiesų, Isa (Jėzus) priešais Allahą panašus į Adamą (Adomą). Jis sukūrė šį iš dulkių, tada (Jis) tarė jam: „Būk!“ - ir jis buvo.

Verse: 60

ٱلۡحَقُّ مِن رَّبِّكَ فَلَا تَكُن مِّنَ ٱلۡمُمۡتَرِينَ

60. (Tai yra) tiesa iš tavo Viešpaties, taigi nebūk iš tų, kurie abejoja.

Verse: 61

فَمَنۡ حَآجَّكَ فِيهِ مِنۢ بَعۡدِ مَا جَآءَكَ مِنَ ٱلۡعِلۡمِ فَقُلۡ تَعَالَوۡاْ نَدۡعُ أَبۡنَآءَنَا وَأَبۡنَآءَكُمۡ وَنِسَآءَنَا وَنِسَآءَكُمۡ وَأَنفُسَنَا وَأَنفُسَكُمۡ ثُمَّ نَبۡتَهِلۡ فَنَجۡعَل لَّعۡنَتَ ٱللَّهِ عَلَى ٱلۡكَٰذِبِينَ

61. Taigi tiems, kas ginčijasi su tavimi dėl jo [Isos (Jėzaus)] po (visos šios) žinios, atėjusios pas tave [ t. y. kad Isa (Jėzus) buvo Allaho vergas ir nesidalijo Dieviškumu], sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Ateikite, pakvieskime mūsų sūnus ir jūsų sūnus, mūsų moteris ir jūsų moteris, mus ir jus – tada melskimės ir (nuoširdžiai) prašykime Allaho Prakeiksmo tiems, kurie meluoja.“

Verse: 62

إِنَّ هَٰذَا لَهُوَ ٱلۡقَصَصُ ٱلۡحَقُّۚ وَمَا مِنۡ إِلَٰهٍ إِلَّا ٱللَّهُۚ وَإِنَّ ٱللَّهَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلۡحَكِيمُ

62. Iš tiesų, tai yra tikrasis pasakojimas [dėl Isos (Jėzaus) istorijos] ir La ilaha illallah (niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Allahą, Vieną ir Vienintelį Tikrąjį Dievą, Kuris neturi nei žmonos, nei sūnaus). Ir iš tiesų, Allahas yra Visagalis, Visa Išmanantis.

Verse: 63

فَإِن تَوَلَّوۡاْ فَإِنَّ ٱللَّهَ عَلِيمُۢ بِٱلۡمُفۡسِدِينَ

63. Ir jei jie nusigręžia (ir nepriima šių tikrų įrodymų ir įkalčių), tada tikrai, Allahas yra Visa Žinantis apie tuos, kurie daro piktadarybes.

Verse: 64

قُلۡ يَٰٓأَهۡلَ ٱلۡكِتَٰبِ تَعَالَوۡاْ إِلَىٰ كَلِمَةٖ سَوَآءِۭ بَيۡنَنَا وَبَيۡنَكُمۡ أَلَّا نَعۡبُدَ إِلَّا ٱللَّهَ وَلَا نُشۡرِكَ بِهِۦ شَيۡـٔٗا وَلَا يَتَّخِذَ بَعۡضُنَا بَعۡضًا أَرۡبَابٗا مِّن دُونِ ٱللَّهِۚ فَإِن تَوَلَّوۡاْ فَقُولُواْ ٱشۡهَدُواْ بِأَنَّا مُسۡلِمُونَ

64. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Rašto žmonės, susitarkime dėl žodžio, kuris yra teisingas tarp mūsų ir jūsų, kad mes negarbiname nieko, tik Allahą (Vienintelį) ir kad mes nepriskiriame Jam partnerių, ir kad niekas iš mūsų nelaikys kitų viešpačiais šalia Allaho. Tada, jei jie nusigręžia, sakyk: „Liudykime, kad esame musulmonai.“

Verse: 65

يَٰٓأَهۡلَ ٱلۡكِتَٰبِ لِمَ تُحَآجُّونَ فِيٓ إِبۡرَٰهِيمَ وَمَآ أُنزِلَتِ ٱلتَّوۡرَىٰةُ وَٱلۡإِنجِيلُ إِلَّا مِنۢ بَعۡدِهِۦٓۚ أَفَلَا تَعۡقِلُونَ

65. Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys), kodėl jūs ginčijatės dėl Ibrahimo (Abraomo), kai Tauratas (Tora) ir Indžylis (Evangelija) buvo apreiškti po jo? Ar jūs nesuvokiate?

Verse: 66

هَٰٓأَنتُمۡ هَٰٓؤُلَآءِ حَٰجَجۡتُمۡ فِيمَا لَكُم بِهِۦ عِلۡمٞ فَلِمَ تُحَآجُّونَ فِيمَا لَيۡسَ لَكُم بِهِۦ عِلۡمٞۚ وَٱللَّهُ يَعۡلَمُ وَأَنتُمۡ لَا تَعۡلَمُونَ

66. Iš tiesų, jūs esate tie, kurie ginčijotės dėl to, apie ką neturite žinių. Kodėl jūs ginčijatės dėl to, apie ką jūs neturite žinių? Tai Allahas, Kuris žino, o jūs – nežinote.

Verse: 67

مَا كَانَ إِبۡرَٰهِيمُ يَهُودِيّٗا وَلَا نَصۡرَانِيّٗا وَلَٰكِن كَانَ حَنِيفٗا مُّسۡلِمٗا وَمَا كَانَ مِنَ ٱلۡمُشۡرِكِينَ

67. Ibrahimas (Abraomas) nebuvo nei judėjas, nei krikščionis, tačiau jis buvo tikras musulmonas Hanyfa (islamiškasis monoteizmas – negarbinti nieko kito, tik Allahą Vienintelį) ir jis nebuvo iš Al-Mušrikūn. (žr. aja 2:105).

Verse: 68

إِنَّ أَوۡلَى ٱلنَّاسِ بِإِبۡرَٰهِيمَ لَلَّذِينَ ٱتَّبَعُوهُ وَهَٰذَا ٱلنَّبِيُّ وَٱلَّذِينَ ءَامَنُواْۗ وَٱللَّهُ وَلِيُّ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

68. Iš tiesų, iš žmonių, kurie turi daugiausia teisių į Ibrahimą (Abraomą) yra tie, kurie sekė juo, ir šis Pranašas (Muchammedas ﷺ ), ir tie, kurie patikėjo (musulmonai). Ir Allahas yra tikinčiųjų Vali (Saugotojas arba Globėjas).

Verse: 69

وَدَّت طَّآئِفَةٞ مِّنۡ أَهۡلِ ٱلۡكِتَٰبِ لَوۡ يُضِلُّونَكُمۡ وَمَا يُضِلُّونَ إِلَّآ أَنفُسَهُمۡ وَمَا يَشۡعُرُونَ

69. Dalis Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių) nori jus paklaidinti. Tačiau jie nepaklaidins nieko, išskyrus save, tačiau jie nesuvokia.

Verse: 70

يَٰٓأَهۡلَ ٱلۡكِتَٰبِ لِمَ تَكۡفُرُونَ بِـَٔايَٰتِ ٱللَّهِ وَأَنتُمۡ تَشۡهَدُونَ

70. „Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys), kodėl jūs netikite Allaho Ajat (eilutes), nors jūs (patys) liudijate (tiesą).“

Verse: 71

يَٰٓأَهۡلَ ٱلۡكِتَٰبِ لِمَ تَلۡبِسُونَ ٱلۡحَقَّ بِٱلۡبَٰطِلِ وَتَكۡتُمُونَ ٱلۡحَقَّ وَأَنتُمۡ تَعۡلَمُونَ

71. „Rašto žmonės (žydai ir krikščionys), kodėl jūs maišote tiesą su melu ir paslepiate tiesą, nors žinote?“

Verse: 72

وَقَالَت طَّآئِفَةٞ مِّنۡ أَهۡلِ ٱلۡكِتَٰبِ ءَامِنُواْ بِٱلَّذِيٓ أُنزِلَ عَلَى ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَجۡهَ ٱلنَّهَارِ وَٱكۡفُرُوٓاْ ءَاخِرَهُۥ لَعَلَّهُمۡ يَرۡجِعُونَ

72. Dalis Rašto žmonių sako: „Tikėkite ryte tuo, ką apreiškė tikintiesiems (musulmonams), ir atmeskite tai dienos pabaigoje, kad tai pamatę jie pradėtų abejoti savo religija ir atsigrįžtų,

Verse: 73

وَلَا تُؤۡمِنُوٓاْ إِلَّا لِمَن تَبِعَ دِينَكُمۡ قُلۡ إِنَّ ٱلۡهُدَىٰ هُدَى ٱللَّهِ أَن يُؤۡتَىٰٓ أَحَدٞ مِّثۡلَ مَآ أُوتِيتُمۡ أَوۡ يُحَآجُّوكُمۡ عِندَ رَبِّكُمۡۗ قُلۡ إِنَّ ٱلۡفَضۡلَ بِيَدِ ٱللَّهِ يُؤۡتِيهِ مَن يَشَآءُۗ وَٱللَّهُ وَٰسِعٌ عَلِيمٞ

73. Ir netikėkite niekuo, išskyrus tuo, kas seka jūsų tikėjimu. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Iš tiesų, Teisingas vedimas yra Allaho Teisingas Vedimas“ ir netikėk, kad kas nors kitas gali gauti tai, ką tu gavai, kitaip jie įtrauks jus į ginčą prieš jūsų Viešpatį.“ Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Visas dosnumas yra Allaho Rankoje ^[7]. Jis suteikia tam, kam Jis nori. Ir Allahas yra Pakankamas Savo kūrinijos poreikiams, Visa Žinantis.“

[7] Sifat-ullah (Allaho Atributai): visa, kas Allaho Knygoje [Korane] buvo apreikšta apie Allaho, Aukščiausiojo, Atributus [Sifat], tokius kaip Jo Veidas, Akys, Rankos, Blauzdos (Kojos), Jo Atėjimas, Jo (Istava) pakylimas į Savo Sostą ir kitus, arba visa, kuo Allaho Pasiuntinys ﷺ apibūdino Jį teisinguose, autentiškuose Pranašo Ahadis (pasakojimuose), pavyzdžiui tokie Jo Atributai, kaip [Nuzūl], Jo Nusileidimas arba Jo juokas ir kiti, - tikėjimo mokslininkai, išmanantys Koraną ir Sunną tiki šiais Allaho Atributais ir tvirtina, kad tai tikrai yra Jo Atributai, be Tavyl (jų reikšmės aiškinimo per kitus dalykus) arba Tašbyh (suteikiant jiems panašumą į kūrinijos bruožus) arba [Tatyl] (visiškas jų atmetimas arba neigimas, t. y. teigiant, kad nėra Allaho Veido arba Akių, arba Rankų, arba Blauzdų). Šie Atributai dera ir tinka tik Allahui Vieninteliui, ir jis nepanašus į jokį (Savo) kūrinį. Kaip Allaho Žodžiai (Korane): 1. „Nėra nieko kaip Jis, ir Jis yra Visa Girdintis, Visa Matantis.“ (Aja 42:11); 2. „Nėra nieko panašaus į Jį.“ (Aja 112:4).

Verse: 74

يَخۡتَصُّ بِرَحۡمَتِهِۦ مَن يَشَآءُۗ وَٱللَّهُ ذُو ٱلۡفَضۡلِ ٱلۡعَظِيمِ

74. Jis pasirenka Savo Gailestingumui (islamui ir Koranui su pranašavimu) tuos, ką Jis nori. Ir Allahas yra Didžio Dosnumo Savininkas.

Verse: 75

۞ وَمِنۡ أَهۡلِ ٱلۡكِتَٰبِ مَنۡ إِن تَأۡمَنۡهُ بِقِنطَارٖ يُؤَدِّهِۦٓ إِلَيۡكَ وَمِنۡهُم مَّنۡ إِن تَأۡمَنۡهُ بِدِينَارٖ لَّا يُؤَدِّهِۦٓ إِلَيۡكَ إِلَّا مَا دُمۡتَ عَلَيۡهِ قَآئِمٗاۗ ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمۡ قَالُواْ لَيۡسَ عَلَيۡنَا فِي ٱلۡأُمِّيِّـۧنَ سَبِيلٞ وَيَقُولُونَ عَلَى ٱللَّهِ ٱلۡكَذِبَ وَهُمۡ يَعۡلَمُونَ

75. Tarp Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių) yra toks, kuriam patikėjus kintarą (didelę sumą turto ir t. t.), jis noriai tai grąžins. Ir tarp jų yra toks, kuriam patikėjus vieną sidabrinę monetą, jis negrąžins jos, nebent jūs nuolat reikalausite, nes jie sako: „Nėra mums kaltės išduoti ir pasisavinti neraštingųjų (arabų) turtą.“ Bet jie meluoja priešais Allahą, nors jie tai žino.

Verse: 76

بَلَىٰۚ مَنۡ أَوۡفَىٰ بِعَهۡدِهِۦ وَٱتَّقَىٰ فَإِنَّ ٱللَّهَ يُحِبُّ ٱلۡمُتَّقِينَ

76. Taip, tas, kuris ištęsi savo pažadą ir stipriai bijo Allaho, - iš tiesų, tada Allahas myli tuos, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. aja 2:2).

Verse: 77

إِنَّ ٱلَّذِينَ يَشۡتَرُونَ بِعَهۡدِ ٱللَّهِ وَأَيۡمَٰنِهِمۡ ثَمَنٗا قَلِيلًا أُوْلَٰٓئِكَ لَا خَلَٰقَ لَهُمۡ فِي ٱلۡأٓخِرَةِ وَلَا يُكَلِّمُهُمُ ٱللَّهُ وَلَا يَنظُرُ إِلَيۡهِمۡ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ وَلَا يُزَكِّيهِمۡ وَلَهُمۡ عَذَابٌ أَلِيمٞ

77. Iš tiesų, tie, kurie nusiperka mažą pelną už Allaho Susitarimo ir savo priesaikų kainą, neturės dalies Amžinybėje (Rojuje). Nei Allahas kalbės jiems, nei žiūrės į juos Prikėlimo Dieną, nei Jis apvalys juos, ir jiems bus skausminga kančia.

Verse: 78

وَإِنَّ مِنۡهُمۡ لَفَرِيقٗا يَلۡوُۥنَ أَلۡسِنَتَهُم بِٱلۡكِتَٰبِ لِتَحۡسَبُوهُ مِنَ ٱلۡكِتَٰبِ وَمَا هُوَ مِنَ ٱلۡكِتَٰبِ وَيَقُولُونَ هُوَ مِنۡ عِندِ ٱللَّهِ وَمَا هُوَ مِنۡ عِندِ ٱللَّهِۖ وَيَقُولُونَ عَلَى ٱللَّهِ ٱلۡكَذِبَ وَهُمۡ يَعۡلَمُونَ

78. Ir iš tiesų, tarp jų yra dalis, kurie iškraipo Knygą savo liežuviais (kai jie recituoja), tam, kad jūs galvotumėte, jog tai iš Knygos. Tačiau tai ne iš Knygos, ir jie sako: „Tai – iš Allaho.“ Tačiau tai – ne iš Allaho. Ir jie meluoja prieš Allahą, nors jie tai žino.

Verse: 79

مَا كَانَ لِبَشَرٍ أَن يُؤۡتِيَهُ ٱللَّهُ ٱلۡكِتَٰبَ وَٱلۡحُكۡمَ وَٱلنُّبُوَّةَ ثُمَّ يَقُولَ لِلنَّاسِ كُونُواْ عِبَادٗا لِّي مِن دُونِ ٱللَّهِ وَلَٰكِن كُونُواْ رَبَّٰنِيِّـۧنَ بِمَا كُنتُمۡ تُعَلِّمُونَ ٱلۡكِتَٰبَ وَبِمَا كُنتُمۡ تَدۡرُسُونَ

79. Tai nėra (įmanoma) jokiam žmogui, kuriam Allahas suteikė Knygą ir Al-Hukm (žinojimą ir tikėjimo įstatymų suvokimą) ir Pranašavimą, sakyti žmonėms: „Būkite mano garbintojai, o ne Allaho.“ Priešingai (jis sakytų): „Būkite jūs Rabbanyjūn (išmanantys tikėjimą žmonės, kurie praktikuoja tai, ką jie žino, ir taip pat moko kitus), nes jūs mokote Knygos ir jūs jos mokotės.“

Verse: 80

وَلَا يَأۡمُرَكُمۡ أَن تَتَّخِذُواْ ٱلۡمَلَٰٓئِكَةَ وَٱلنَّبِيِّـۧنَ أَرۡبَابًاۚ أَيَأۡمُرُكُم بِٱلۡكُفۡرِ بَعۡدَ إِذۡ أَنتُم مُّسۡلِمُونَ

80. Nei lieptų jis jums imti angelus arba Pranašus viešpačiais (dievais). Argi įsakytų jis jums netikėti po to, kai jūs paklusote Allaho Valiai (kaip musulmonai)?

Verse: 81

وَإِذۡ أَخَذَ ٱللَّهُ مِيثَٰقَ ٱلنَّبِيِّـۧنَ لَمَآ ءَاتَيۡتُكُم مِّن كِتَٰبٖ وَحِكۡمَةٖ ثُمَّ جَآءَكُمۡ رَسُولٞ مُّصَدِّقٞ لِّمَا مَعَكُمۡ لَتُؤۡمِنُنَّ بِهِۦ وَلَتَنصُرُنَّهُۥۚ قَالَ ءَأَقۡرَرۡتُمۡ وَأَخَذۡتُمۡ عَلَىٰ ذَٰلِكُمۡ إِصۡرِيۖ قَالُوٓاْ أَقۡرَرۡنَاۚ قَالَ فَٱشۡهَدُواْ وَأَنَا۠ مَعَكُم مِّنَ ٱلشَّٰهِدِينَ

81. Ir (atminkite) kai Allahas priėmė Pranašų pažadą, sakydamas: „Imkite tai, ką daviau jums iš Knygos ir Hikma (Allaho įstatymų suvokimo), o po to ateis pas jus Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ ), patvirtinantis tai, kas pas jus. Jūs, tada, turite tikėti juo ir jam padėti.“ Allahas sakė: „Ar jūs sutinkate (su tuo) ir priimate Mano Susitarimą (kurį Aš sudarau su jumis)?“ Jie sakė: „Sutinkame.“ Jis tarė: „Tada liudykite, ir Aš esu su jumis tarp liudytojų (tam).“

Verse: 82

فَمَن تَوَلَّىٰ بَعۡدَ ذَٰلِكَ فَأُوْلَٰٓئِكَ هُمُ ٱلۡفَٰسِقُونَ

82. Taigi kas nusigręžia po to, jie yra Fasikūn (maištingieji – tie, kurie nusigręžia nuo Paklusimo Allahui).

Verse: 83

أَفَغَيۡرَ دِينِ ٱللَّهِ يَبۡغُونَ وَلَهُۥٓ أَسۡلَمَ مَن فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ طَوۡعٗا وَكَرۡهٗا وَإِلَيۡهِ يُرۡجَعُونَ

83. Ar jūs ieškote kažko kito nei Allaho religijos, nors Jam pakluso visi kūriniai danguose ir žemėje, noriai ir nenoriai. Ir pas Jį jie bus sugrąžinti.

Verse: 84

قُلۡ ءَامَنَّا بِٱللَّهِ وَمَآ أُنزِلَ عَلَيۡنَا وَمَآ أُنزِلَ عَلَىٰٓ إِبۡرَٰهِيمَ وَإِسۡمَٰعِيلَ وَإِسۡحَٰقَ وَيَعۡقُوبَ وَٱلۡأَسۡبَاطِ وَمَآ أُوتِيَ مُوسَىٰ وَعِيسَىٰ وَٱلنَّبِيُّونَ مِن رَّبِّهِمۡ لَا نُفَرِّقُ بَيۡنَ أَحَدٖ مِّنۡهُمۡ وَنَحۡنُ لَهُۥ مُسۡلِمُونَ

84. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Mes tikime Allahą ir tuo, kas buvo mums nuleista, ir tuo, kas buvo nuleista Ibrahimui (Abraomui), Ismailiui (Izmaeliui), Ishakui (Izaokui), Jakūbui (Jokūbui) ir Al-Asbat [dvylikos Jakūbo (Jokūbo) sūnų palikuonims], ir kas buvo suteikta Mūsai (Mozei), Isai (Jėzui) ir Pranašams iš jų Viešpaties. Mes neišskiriame jų ir Jam (Allahui) mes paklusome (islame).

Verse: 85

وَمَن يَبۡتَغِ غَيۡرَ ٱلۡإِسۡلَٰمِ دِينٗا فَلَن يُقۡبَلَ مِنۡهُ وَهُوَ فِي ٱلۡأٓخِرَةِ مِنَ ٱلۡخَٰسِرِينَ

85. Ir tas, kas ieško tikėjimo kito, nei islamas, tai niekada nebus priimta iš jo, o Amžinybėje jis bus vienas iš pralaimėtojų ^[8].

[8] Privaloma tikėti Pranašo (Muchammedo ﷺ) Pasiuntinystę.

Verse: 86

كَيۡفَ يَهۡدِي ٱللَّهُ قَوۡمٗا كَفَرُواْ بَعۡدَ إِيمَٰنِهِمۡ وَشَهِدُوٓاْ أَنَّ ٱلرَّسُولَ حَقّٞ وَجَآءَهُمُ ٱلۡبَيِّنَٰتُۚ وَٱللَّهُ لَا يَهۡدِي ٱلۡقَوۡمَ ٱلظَّٰلِمِينَ

86. Kaip Allahas teisingai ves žmones, kurie nepatikėjo po jų patikėjimo ir po to, kai jie liudijo, kad Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ) yra tiesa ir po to, kai jiems atėjo aiškūs ženklai? Ir Allahas neveda teisingai žmonių, kurie yra Zalimūn (politeistai ir nusidėjėliai).

Verse: 87

أُوْلَٰٓئِكَ جَزَآؤُهُمۡ أَنَّ عَلَيۡهِمۡ لَعۡنَةَ ٱللَّهِ وَٱلۡمَلَٰٓئِكَةِ وَٱلنَّاسِ أَجۡمَعِينَ

87. Jie yra tie, kurių atpildas toks, kad jiems (priklauso) Prakeiksmas Allaho, angelų ir visos žmonijos.

Verse: 88

خَٰلِدِينَ فِيهَا لَا يُخَفَّفُ عَنۡهُمُ ٱلۡعَذَابُ وَلَا هُمۡ يُنظَرُونَ

88. Jie gyvens ten (Pragare). Nei jų kančia bus palengvinta, nei užlaikyta arba atidėta (kuriam laikui).

Verse: 89

إِلَّا ٱلَّذِينَ تَابُواْ مِنۢ بَعۡدِ ذَٰلِكَ وَأَصۡلَحُواْ فَإِنَّ ٱللَّهَ غَفُورٞ رَّحِيمٌ

89. Išskyrus tuos, kurie po to atgailauja ir daro teisingus darbus. Iš tiesų, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

Verse: 90

إِنَّ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ بَعۡدَ إِيمَٰنِهِمۡ ثُمَّ ٱزۡدَادُواْ كُفۡرٗا لَّن تُقۡبَلَ تَوۡبَتُهُمۡ وَأُوْلَٰٓئِكَ هُمُ ٱلضَّآلُّونَ

90. Iš tiesų, tie kurie nepatikėjo po savo patikėjimo ir tada toliau tęsė, didindami savo netikėjimą (t. y. netikėjimą Koraną ir Pranašą Muchammedą ﷺ) – niekada jų atgaila nebus priimta [nes jie atgailauja tik savo liežuviais, o ne iš širdžių]. Ir jie yra tie, kurie paklydę.

Verse: 91

إِنَّ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ وَمَاتُواْ وَهُمۡ كُفَّارٞ فَلَن يُقۡبَلَ مِنۡ أَحَدِهِم مِّلۡءُ ٱلۡأَرۡضِ ذَهَبٗا وَلَوِ ٱفۡتَدَىٰ بِهِۦٓۗ أُوْلَٰٓئِكَ لَهُمۡ عَذَابٌ أَلِيمٞ وَمَا لَهُم مِّن نَّٰصِرِينَ

91. Iš tiesų, tie, kurie nepatikėjo ir mirė būdami netikinčiaisiais, (visa) žemė, pilna aukso, nebus priimta iš nė vieno iš jų, net jei jie siūlytų ją kaip išpirką. Jiems – skausminga kančia ir neturės jie padėjėjų.

Verse: 92

لَن تَنَالُواْ ٱلۡبِرَّ حَتَّىٰ تُنفِقُواْ مِمَّا تُحِبُّونَۚ وَمَا تُنفِقُواْ مِن شَيۡءٖ فَإِنَّ ٱللَّهَ بِهِۦ عَلِيمٞ

92. Jokiais kitais būdais jūs nepasieksite Al-Bir (dievobaimingumo, teisingumo – čia tai reiškia Allaho Atlygio, t. y. Rojaus), nebent leisite (vardan Allaho) tai, ką mylite. Ir Allahas gerai žino visa, ką gera išleidžiate.

Verse: 93

۞ كُلُّ ٱلطَّعَامِ كَانَ حِلّٗا لِّبَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ إِلَّا مَا حَرَّمَ إِسۡرَٰٓءِيلُ عَلَىٰ نَفۡسِهِۦ مِن قَبۡلِ أَن تُنَزَّلَ ٱلتَّوۡرَىٰةُۚ قُلۡ فَأۡتُواْ بِٱلتَّوۡرَىٰةِ فَٱتۡلُوهَآ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ

93. Visas maistas buvo leistinas Israelio (Izraelio) vaikams, išškyrus tai, ką Israelis (Izraelis) padarė neleistina sau iki tol, kol Tauratas (Tora) buvo atskleistas. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Neškite čia Tauratą (Torą) ir recituokite jį, jei esate teisingi.“

Verse: 94

فَمَنِ ٱفۡتَرَىٰ عَلَى ٱللَّهِ ٱلۡكَذِبَ مِنۢ بَعۡدِ ذَٰلِكَ فَأُوْلَٰٓئِكَ هُمُ ٱلظَّٰلِمُونَ

94. Tada po šitai, kas prasimanys melą prieš Allahą, - tie iš tikrųjų bus Zalimūn (netikintieji).

Verse: 95

قُلۡ صَدَقَ ٱللَّهُۗ فَٱتَّبِعُواْ مِلَّةَ إِبۡرَٰهِيمَ حَنِيفٗاۖ وَمَا كَانَ مِنَ ٱلۡمُشۡرِكِينَ

95. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Allahas kalbėjo tiesą. Sekite Ibrahimo (Abraomo) Hanifa (islamiškuoju monoteizmu, t. y. jis garbindavo tik Allahą Vienintelį) tikėjimu ir jis nebuvo iš Al-Mušrikūn.“ (žr. ają 2:105)

Verse: 96

إِنَّ أَوَّلَ بَيۡتٖ وُضِعَ لِلنَّاسِ لَلَّذِي بِبَكَّةَ مُبَارَكٗا وَهُدٗى لِّلۡعَٰلَمِينَ

96. Iš tiesų, pirmasis (garbinimo) Namas, paskirtas žmonijai, buvo tas Bekkoje (Mekkoje), pilnas palaimos ir teisingas vedimas Al-Alamyn (žmonijai ir džinams).

Verse: 97

فِيهِ ءَايَٰتُۢ بَيِّنَٰتٞ مَّقَامُ إِبۡرَٰهِيمَۖ وَمَن دَخَلَهُۥ كَانَ ءَامِنٗاۗ وَلِلَّهِ عَلَى ٱلنَّاسِ حِجُّ ٱلۡبَيۡتِ مَنِ ٱسۡتَطَاعَ إِلَيۡهِ سَبِيلٗاۚ وَمَن كَفَرَ فَإِنَّ ٱللَّهَ غَنِيٌّ عَنِ ٱلۡعَٰلَمِينَ

97. Jame yra akivaizdūs ženklai (pamokymui), - Ibrahimo (Abraomo) Makam (vieta). Kas į ją įžengia, yra saugus. Ir Hadžas (piligriminė kelionė į Mekką) į Namą (Kaabą) yra pareiga, kurią žmonija turi Allahui, tiems, kurie išgali išlaidas (nuvykimo, prasimaitinimo ir apsistojimo). Ir tas, kuris netiki [t. y. neigia Hadžą (piligriminę kelionę į Mekką), tada jis yra netikintysis Allahą], tada Allahui nereikia nė vieno iš Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) ^[9].

[9] Hadžo atlikimas yra įsakyta pareiga.

Verse: 98

قُلۡ يَٰٓأَهۡلَ ٱلۡكِتَٰبِ لِمَ تَكۡفُرُونَ بِـَٔايَٰتِ ٱللَّهِ وَٱللَّهُ شَهِيدٌ عَلَىٰ مَا تَعۡمَلُونَ

98. Sakyk: „Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys), kodėl jūs atmetate Allaho Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), nors Allahas yra Liudytojas to, ką jūs darote?“

Verse: 99

قُلۡ يَٰٓأَهۡلَ ٱلۡكِتَٰبِ لِمَ تَصُدُّونَ عَن سَبِيلِ ٱللَّهِ مَنۡ ءَامَنَ تَبۡغُونَهَا عِوَجٗا وَأَنتُمۡ شُهَدَآءُۗ وَمَا ٱللَّهُ بِغَٰفِلٍ عَمَّا تَعۡمَلُونَ

99. Sakyk: „Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys), kodėl jūs sulaikote tuos, kurie patikėjo, nuo Allaho Kelio, siekdami, kad jis atrodytų kreivas, nors jūs (patys) esate liudytojai (Muchammedui ﷺ kaip Allaho Pasiuntiniui ir islamui (Allaho tikėjimui, t. y. negarbinimui nieko kito, tik Jį Vienintelį)]? Ir Allahas nėra nežinantis apie tai, ką jūs darote.“

Verse: 100

يَٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓاْ إِن تُطِيعُواْ فَرِيقٗا مِّنَ ٱلَّذِينَ أُوتُواْ ٱلۡكِتَٰبَ يَرُدُّوكُم بَعۡدَ إِيمَٰنِكُمۡ كَٰفِرِينَ

100. O jūs, kurie tikite! Jei paklusite grupei tų, kuriems buvo suteiktas Raštas (judėjams ir krikščionims), jie (tikrai) padarys jus netikinčiaisiais po to, kai jūs patikėjote!

Verse: 101

وَكَيۡفَ تَكۡفُرُونَ وَأَنتُمۡ تُتۡلَىٰ عَلَيۡكُمۡ ءَايَٰتُ ٱللَّهِ وَفِيكُمۡ رَسُولُهُۥۗ وَمَن يَعۡتَصِم بِٱللَّهِ فَقَدۡ هُدِيَ إِلَىٰ صِرَٰطٖ مُّسۡتَقِيمٖ

101. O kaip jūs netikėtumėte, jei jums recituojamos Allaho eilutės ir tarp jūsų yra Jo Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ )? Ir tas, kas tvirtai laikosi Allaho (t. y. seka islamu – Allaho tikėjimu, ir iš tikrųjų paklūsta viskam, ką Allahas įsakė), tada jis iš tikrųjų yra vedamas Teisingu Keliu.

Verse: 102

يَٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ ٱتَّقُواْ ٱللَّهَ حَقَّ تُقَاتِهِۦ وَلَا تَمُوتُنَّ إِلَّا وَأَنتُم مُّسۡلِمُونَ

102. O jūs, kurie tikite! Bijokite Allaho (darydami viską, ką Jis įsakė, ir susilaikydami nuo visko, ką Jis uždraudė) taip, kaip Jo turi būti bijoma. [Pakluskite Jam, būkite Jam dėkingi ir visada Jį prisiminkite] ir nemirkite nebūdami islamo būsenoje [kaip musulmonai (su visišku paklusnumu Allahui)].

Verse: 103

وَٱعۡتَصِمُواْ بِحَبۡلِ ٱللَّهِ جَمِيعٗا وَلَا تَفَرَّقُواْۚ وَٱذۡكُرُواْ نِعۡمَتَ ٱللَّهِ عَلَيۡكُمۡ إِذۡ كُنتُمۡ أَعۡدَآءٗ فَأَلَّفَ بَيۡنَ قُلُوبِكُمۡ فَأَصۡبَحۡتُم بِنِعۡمَتِهِۦٓ إِخۡوَٰنٗا وَكُنتُمۡ عَلَىٰ شَفَا حُفۡرَةٖ مِّنَ ٱلنَّارِ فَأَنقَذَكُم مِّنۡهَاۗ كَذَٰلِكَ يُبَيِّنُ ٱللَّهُ لَكُمۡ ءَايَٰتِهِۦ لَعَلَّكُمۡ تَهۡتَدُونَ

103. Ir tvirtai laikykitės, visi jūs kartu, Allaho Virvės (t. y. šio Korano) ir nesiskirstykite ^[10] tarp savęs, ir prisiminkite Allaho Malonę jums, nes jūs buvote vienas kitam priešais, bet Jis suvienijo jūsų širdis tam, kad, per Jo Malonę, jūs taptumėte broliais (islamo religijoje). Ir jūs buvote ant Ugnies duobės krašto ir Jis išgelbėjo jus nuo to. Taigi Allahas padaro Savo Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) aiškiais jums, kad jūs būtumėte teisingai vedami.

[10] Hadisų knygose (At-Tirmizi, Ibn Madžah ir Abū Davūd) įrašyta,kad Abu Huraira (Lai Allahas būna juo patenkintas) pasakojo, jog Pranašas ﷺ sakė: „Judėjai ir krikščionys buvo pasidalinę į 71 arba 72 religines grupes, o ši tauta pasidalins į 73 religines grupes – visos jos bus Pragare, išskyrus vieną, ir ta viena yra ta, kurioje aš ir mano kompanjonai yra šiandien [t. y. sekanti Koranu ir Pranašo ﷺ Sunna (teisinėmis tradicijomis, nurodymais, garbinimo veiksmais, Pranašo ﷺ žodžiais)].“

Verse: 104

وَلۡتَكُن مِّنكُمۡ أُمَّةٞ يَدۡعُونَ إِلَى ٱلۡخَيۡرِ وَيَأۡمُرُونَ بِٱلۡمَعۡرُوفِ وَيَنۡهَوۡنَ عَنِ ٱلۡمُنكَرِۚ وَأُوْلَٰٓئِكَ هُمُ ٱلۡمُفۡلِحُونَ

104. Lai tarp jūsų iškyla grupė žmonių, kviečianti į visa, kas gera (islamą), įsakanti Al-Marūf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir viską, ką islamas įsako daryti) ir uždraudžianti Al-Munkar (daugiadievystę ir netikėjimą ir viską, ką islamas uždraudė). Ir tai yra tie, kurie yra sėkmingieji.

Verse: 105

وَلَا تَكُونُواْ كَٱلَّذِينَ تَفَرَّقُواْ وَٱخۡتَلَفُواْ مِنۢ بَعۡدِ مَا جَآءَهُمُ ٱلۡبَيِّنَٰتُۚ وَأُوْلَٰٓئِكَ لَهُمۡ عَذَابٌ عَظِيمٞ

105. Ir nebūkite kaip tie, kurie susiskirstė ir ginčijosi tarpusavyje po to, kai jiems atėjo aiškūs įrodymai. Tai yra tie, kuriems bus siaubinga kančia.

Verse: 106

يَوۡمَ تَبۡيَضُّ وُجُوهٞ وَتَسۡوَدُّ وُجُوهٞۚ فَأَمَّا ٱلَّذِينَ ٱسۡوَدَّتۡ وُجُوهُهُمۡ أَكَفَرۡتُم بَعۡدَ إِيمَٰنِكُمۡ فَذُوقُواْ ٱلۡعَذَابَ بِمَا كُنتُمۡ تَكۡفُرُونَ

106. Dieną (t. y. Prikėlimo Dieną), kai kai kurių veidai taps baltais, o kai kurių veidai taps juodais. Tiems, kurių veidai taps juodais (bus pasakyta): „Ar jūs atmetėte Tikėjimą po jo priėmimo? Tada ragaukite kančią (Pragare) už Tikėjimo atmetimą.“

Verse: 107

وَأَمَّا ٱلَّذِينَ ٱبۡيَضَّتۡ وُجُوهُهُمۡ فَفِي رَحۡمَةِ ٱللَّهِۖ هُمۡ فِيهَا خَٰلِدُونَ

107. O tie, kurių veidai taps baltais, - jie bus Allaho Gailestingume (Rojuje). Ten jie gyvens amžinai.

Verse: 108

تِلۡكَ ءَايَٰتُ ٱللَّهِ نَتۡلُوهَا عَلَيۡكَ بِٱلۡحَقِّۗ وَمَا ٱللَّهُ يُرِيدُ ظُلۡمٗا لِّلۡعَٰلَمِينَ

108. Tai yra Allaho Eilutės. Mes recituojame jas tau (Muchammedai ﷺ ) tiesoje. Ir Allahas nenori neteisybės Alamyn (žmonijai, džinams ir visam, kas egzistuoja).

Verse: 109

وَلِلَّهِ مَا فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَمَا فِي ٱلۡأَرۡضِۚ وَإِلَى ٱللَّهِ تُرۡجَعُ ٱلۡأُمُورُ

109. Ir Allahui priklauso viskas, kas yra danguose, ir viskas, kas yra žemėje. Ir visi reikalai sugrįžta (sprendimui) pas Allahą.

Verse: 110

كُنتُمۡ خَيۡرَ أُمَّةٍ أُخۡرِجَتۡ لِلنَّاسِ تَأۡمُرُونَ بِٱلۡمَعۡرُوفِ وَتَنۡهَوۡنَ عَنِ ٱلۡمُنكَرِ وَتُؤۡمِنُونَ بِٱللَّهِۗ وَلَوۡ ءَامَنَ أَهۡلُ ٱلۡكِتَٰبِ لَكَانَ خَيۡرٗا لَّهُمۚ مِّنۡهُمُ ٱلۡمُؤۡمِنُونَ وَأَكۡثَرُهُمُ ٱلۡفَٰسِقُونَ

110. Jūs [tikri tikintieji islamiškuoju monoteizmu ir tikri Pranašo Muchammedo ﷺ ir jo Sunnos pasekėjai] esate geriausi žmonės, kada nors išauginti žmonijai. Jūs įsakote Al-Marūf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir visa, ką islamas įsakė) ir draudžiate Al-Munkar (daugiadievystę, netikėjimą ir visa, ką islamas uždraudė), ir jūs tikite Allahą. Ir jei Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys) būtų patikėję, tai būtų buvę jiems geriau. Tarp jų yra keli, kurie turi tikėjimą, tačiau dauguma jų yra Al-Fasikūn (nepaklusnūs Allahui ir maištaujantys prieš Allaho Įsakymą).

Verse: 111

لَن يَضُرُّوكُمۡ إِلَّآ أَذٗىۖ وَإِن يُقَٰتِلُوكُمۡ يُوَلُّوكُمُ ٱلۡأَدۡبَارَ ثُمَّ لَا يُنصَرُونَ

111. Jie nekels jums žalos, išskyrus nereikšmingą erzelį. Ir jei jie kovos prieš jus, jie parodys jums savo nugaras ir nebus jiems pagelbėta.

Verse: 112

ضُرِبَتۡ عَلَيۡهِمُ ٱلذِّلَّةُ أَيۡنَ مَا ثُقِفُوٓاْ إِلَّا بِحَبۡلٖ مِّنَ ٱللَّهِ وَحَبۡلٖ مِّنَ ٱلنَّاسِ وَبَآءُو بِغَضَبٖ مِّنَ ٱللَّهِ وَضُرِبَتۡ عَلَيۡهِمُ ٱلۡمَسۡكَنَةُۚ ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمۡ كَانُواْ يَكۡفُرُونَ بِـَٔايَٰتِ ٱللَّهِ وَيَقۡتُلُونَ ٱلۡأَنۢبِيَآءَ بِغَيۡرِ حَقّٖۚ ذَٰلِكَ بِمَا عَصَواْ وَّكَانُواْ يَعۡتَدُونَ

112. Pažeminimas jiems visur, kur jie galėtų būti, išskyrus tada, kai jie yra Allaho (apsaugos) sutartyje, ir žmonių. Jie užsitraukė Allaho Rūstybę ir jiems – pražūtis. Taip yra todėl, kad jie netikėjo Allaho Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.) ir žudė Pranašus, neturėdami tam teisės. Taip yra todėl, kad jie nepakluso (Allahui) ir peržengdavo ribas (nepaklusimu Allahui, nusikaltimais ir nuodėmėmis).

Verse: 113

۞ لَيۡسُواْ سَوَآءٗۗ مِّنۡ أَهۡلِ ٱلۡكِتَٰبِ أُمَّةٞ قَآئِمَةٞ يَتۡلُونَ ءَايَٰتِ ٱللَّهِ ءَانَآءَ ٱلَّيۡلِ وَهُمۡ يَسۡجُدُونَ

113. Ne visi jie vienodi. Dalis Rašto žmonių stoja už tiesą – jie recituoja Allaho eilutes nakties valandomis, sukniubę maldose.

Verse: 114

يُؤۡمِنُونَ بِٱللَّهِ وَٱلۡيَوۡمِ ٱلۡأٓخِرِ وَيَأۡمُرُونَ بِٱلۡمَعۡرُوفِ وَيَنۡهَوۡنَ عَنِ ٱلۡمُنكَرِ وَيُسَٰرِعُونَ فِي ٱلۡخَيۡرَٰتِۖ وَأُوْلَٰٓئِكَ مِنَ ٱلصَّٰلِحِينَ

114. Jie tiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną. Jie įsako Al-Marūf (islamiškąjį monoteizmą ir sekima Pranašu Muchammedu ﷺ ) ir draudžia Al-Munkar (daugiadievystę, netikėjimą ir priešinimąsi Pranašui Muchammedui ﷺ ). Ir jie skuba daryti (visus) gerus darbus, ir jie yra iš teisingųjų.

Verse: 115

وَمَا يَفۡعَلُواْ مِنۡ خَيۡرٖ فَلَن يُكۡفَرُوهُۗ وَٱللَّهُ عَلِيمُۢ بِٱلۡمُتَّقِينَ

115. Ir visa, ką jie gero daro, niekas nebus iš jų atmesta, nes Allahas gerai žino tuos, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. 2:2).

Verse: 116

إِنَّ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ لَن تُغۡنِيَ عَنۡهُمۡ أَمۡوَٰلُهُمۡ وَلَآ أَوۡلَٰدُهُم مِّنَ ٱللَّهِ شَيۡـٔٗاۖ وَأُوْلَٰٓئِكَ أَصۡحَٰبُ ٱلنَّارِۖ هُمۡ فِيهَا خَٰلِدُونَ

116. Iš tiesų, tie, kurie atmeta Tikėjimą (netiki Allahą ir Muchammedą ﷺ esant Allaho Pasiuntiniu ir visu tuo, ką jis ﷺ parnešė iš Allaho), nei jų turtai, nei jų palikuonys neduos jiems jokios naudos prieš Allahą. Jie yra Ugnies gyentojai, ten jie gyvens. ^[11]

[11] Žr. ajos 3:85 išnašą ir taip pat žr. ają 4:47 ir jos išnašą.

Verse: 117

مَثَلُ مَا يُنفِقُونَ فِي هَٰذِهِ ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا كَمَثَلِ رِيحٖ فِيهَا صِرٌّ أَصَابَتۡ حَرۡثَ قَوۡمٖ ظَلَمُوٓاْ أَنفُسَهُمۡ فَأَهۡلَكَتۡهُۚ وَمَا ظَلَمَهُمُ ٱللَّهُ وَلَٰكِنۡ أَنفُسَهُمۡ يَظۡلِمُونَ

117. Tai, ką jie išleidžia šiame gyvenime, yra kaip nepaprastai šaltas vėjas. Jis apima derlių žmonių, kurie blogai elgėsi prieš save, ir sunaikina jį. Allahas jų nesuklaidino, bet jie patys suklaidino save.

Verse: 118

يَٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ لَا تَتَّخِذُواْ بِطَانَةٗ مِّن دُونِكُمۡ لَا يَأۡلُونَكُمۡ خَبَالٗا وَدُّواْ مَا عَنِتُّمۡ قَدۡ بَدَتِ ٱلۡبَغۡضَآءُ مِنۡ أَفۡوَٰهِهِمۡ وَمَا تُخۡفِي صُدُورُهُمۡ أَكۡبَرُۚ قَدۡ بَيَّنَّا لَكُمُ ٱلۡأٓيَٰتِۖ إِن كُنتُمۡ تَعۡقِلُونَ

118. O jūs, kurie tikite! Nelaikykite (savo) Bitana (patarėjais, konsultantais, globėjais, padėjėjais, draugais) tų, kurie yra už jūsų tikėjimo ribų (pagonių, judėjų, krikščionių ir veidmainių), nes jie nepagailės jums pražūties. Jie trokšta jums smarkiai pakenkti. Neapykanta jau pasirodė iš jų burnų, tačiau tai, ką slepia jų krūtinės, yra daug blogiau. Iš tiesų, Mes padarėme Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes) aiškias jums, jei jūs suprantate.

Verse: 119

هَٰٓأَنتُمۡ أُوْلَآءِ تُحِبُّونَهُمۡ وَلَا يُحِبُّونَكُمۡ وَتُؤۡمِنُونَ بِٱلۡكِتَٰبِ كُلِّهِۦ وَإِذَا لَقُوكُمۡ قَالُوٓاْ ءَامَنَّا وَإِذَا خَلَوۡاْ عَضُّواْ عَلَيۡكُمُ ٱلۡأَنَامِلَ مِنَ ٱلۡغَيۡظِۚ قُلۡ مُوتُواْ بِغَيۡظِكُمۡۗ إِنَّ ٱللَّهَ عَلِيمُۢ بِذَاتِ ٱلصُّدُورِ

119. Štai! Jūs esate tie, kurie juos myli, bet jie jūsų nemyli, ir jūs tikite visais Raštais [t. y. jūs tikite Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją), nors jie netiki jūsų Knyga – Koranu]. Ir kai jie sutinka jus, sako: „Mes tikime.“ Tačiau būdami vieni, jie kandžioja savo pirštų galus iš įniršio dėl jūsų. Sakyk: „Pražūkite savo įniršyje! Be abejonės, Allahas žino, kas yra krūtinėse (visas paslaptis).“

Verse: 120

إِن تَمۡسَسۡكُمۡ حَسَنَةٞ تَسُؤۡهُمۡ وَإِن تُصِبۡكُمۡ سَيِّئَةٞ يَفۡرَحُواْ بِهَاۖ وَإِن تَصۡبِرُواْ وَتَتَّقُواْ لَا يَضُرُّكُمۡ كَيۡدُهُمۡ شَيۡـًٔاۗ إِنَّ ٱللَّهَ بِمَا يَعۡمَلُونَ مُحِيطٞ

120. Jei jums atsitinka gera, tai liūdina juos, o jei jus užklumpa kokia bėda, - jie džiūgauja dėl to. Tačiau jei jūs būsite kantrūs ir tapsite Al-Mutakūn [dievobaimingaisiais – žr. ają 2:2], jų suktybės nepadarys jums nė menkiausios žalos. Iš tikrųjų, Allahas apima viską, ką jie daro.

Verse: 121

وَإِذۡ غَدَوۡتَ مِنۡ أَهۡلِكَ تُبَوِّئُ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ مَقَٰعِدَ لِلۡقِتَالِۗ وَٱللَّهُ سَمِيعٌ عَلِيمٌ

121. Ir (atmink) kai tu (Muchammedai ﷺ) palikai savo šeimyną ryte, kad išstatytum tikinčiuosius į jų postus (Uhud) mūšiui. Ir Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

Verse: 122

إِذۡ هَمَّت طَّآئِفَتَانِ مِنكُمۡ أَن تَفۡشَلَا وَٱللَّهُ وَلِيُّهُمَاۗ وَعَلَى ٱللَّهِ فَلۡيَتَوَكَّلِ ٱلۡمُؤۡمِنُونَ

122. Kai du jūsų būriai buvo beprarandą širdis, tačiau Allahas buvo jų Vali (Rėmėjas ir Saugotojas). Ir Allahu tikintieji turi pasitikėti.

Verse: 123

وَلَقَدۡ نَصَرَكُمُ ٱللَّهُ بِبَدۡرٖ وَأَنتُمۡ أَذِلَّةٞۖ فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ لَعَلَّكُمۡ تَشۡكُرُونَ

123. Ir Allahas jau padarė jus pergalingus Badr (mūšyje), kai buvote jūs silpnas mažas būrys. Taigi stipriai bijokite Allaho ^[12] tam, kad būtumėte dėkingi.

[12] t. y. susilaikykite nuo visų nuodėmių ir blogų darbų rūšių, kurias Jis uždraudė, ir stipriai mylėkite Allahą, darykite visus gerus darbus, kuriuos Jis įsakė.

Verse: 124

إِذۡ تَقُولُ لِلۡمُؤۡمِنِينَ أَلَن يَكۡفِيَكُمۡ أَن يُمِدَّكُمۡ رَبُّكُم بِثَلَٰثَةِ ءَالَٰفٖ مِّنَ ٱلۡمَلَٰٓئِكَةِ مُنزَلِينَ

124. (Atmink) kai tu (Muchammedai ﷺ) sakei tikintiesiems: „Argi jums negana, kad jūsų Viešpats (Allahas) padėtų jums su trimis tūkstančiais nuleistų angelų?“

Verse: 125

بَلَىٰٓۚ إِن تَصۡبِرُواْ وَتَتَّقُواْ وَيَأۡتُوكُم مِّن فَوۡرِهِمۡ هَٰذَا يُمۡدِدۡكُمۡ رَبُّكُم بِخَمۡسَةِ ءَالَٰفٖ مِّنَ ٱلۡمَلَٰٓئِكَةِ مُسَوِّمِينَ

125. „Taip, jei jūs laikysitės kantrybės ir dievobaimingumo, ir priešas skubės pas jus, jūsų Viešpats pagelbės jums su penkiais tūkstančiais angelų, turinčių (skiriamuosius) ženklus.“

Verse: 126

وَمَا جَعَلَهُ ٱللَّهُ إِلَّا بُشۡرَىٰ لَكُمۡ وَلِتَطۡمَئِنَّ قُلُوبُكُم بِهِۦۗ وَمَا ٱلنَّصۡرُ إِلَّا مِنۡ عِندِ ٱللَّهِ ٱلۡعَزِيزِ ٱلۡحَكِيمِ

126. Allahas padarė tai tik gera žinia jums ir kaip patikinimą jūsų širdims. Ir nėra pergalės išskyrus iš Allaho, Visagalio, Visa Išmanančio.

Verse: 127

لِيَقۡطَعَ طَرَفٗا مِّنَ ٱلَّذِينَ كَفَرُوٓاْ أَوۡ يَكۡبِتَهُمۡ فَيَنقَلِبُواْ خَآئِبِينَ

127. Kad jis gali atskirti dalį tų, kurie netiki, arba išstatyti juos į nešlovę tam, kad jie pasišalintų sugniuždyti.

Verse: 128

لَيۡسَ لَكَ مِنَ ٱلۡأَمۡرِ شَيۡءٌ أَوۡ يَتُوبَ عَلَيۡهِمۡ أَوۡ يُعَذِّبَهُمۡ فَإِنَّهُمۡ ظَٰلِمُونَ

128. Ne tau (Muchammedai ﷺ) yra sprendimas, ar Jis atsigręš su gailesčiu (dovanoti) jiems ar nubaus juos. Iš tiesų, jie yra Zalimūn (daugiadieviai, nepaklusėliai, neusidėjėliai).

Verse: 129

وَلِلَّهِ مَا فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَمَا فِي ٱلۡأَرۡضِۚ يَغۡفِرُ لِمَن يَشَآءُ وَيُعَذِّبُ مَن يَشَآءُۚ وَٱللَّهُ غَفُورٞ رَّحِيمٞ

129. Ir Allahui priklauso viskas, kas yra danguose, ir viskas, kas yra žemėje. Jis atleidžia tam, kam Jis nori, ir baudžia tą, ką Jis nori. Ir Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

Verse: 130

يَٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ لَا تَأۡكُلُواْ ٱلرِّبَوٰٓاْ أَضۡعَٰفٗا مُّضَٰعَفَةٗۖ وَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ لَعَلَّكُمۡ تُفۡلِحُونَ

130. O jūs, kurie tikite! Nevalgykite Riba (palūkanų) ^[13] padvigubintos arba padaugintos, bet bijokite Allaho tam, kad būtumėte sėkmingi.

[13] Žr. ają 2:275 ir jos išnašą.

Verse: 131

وَٱتَّقُواْ ٱلنَّارَ ٱلَّتِيٓ أُعِدَّتۡ لِلۡكَٰفِرِينَ

131. Ir bijokite Ugnies, paruoštos netikintiesiems.

Verse: 132

وَأَطِيعُواْ ٱللَّهَ وَٱلرَّسُولَ لَعَلَّكُمۡ تُرۡحَمُونَ

132. Ir pakluskite Allahui ir Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ), kad įgytumėte gailestingumą. ^[14]

[14] Žr. ajos 3:85 išnašą.

Verse: 133

۞ وَسَارِعُوٓاْ إِلَىٰ مَغۡفِرَةٖ مِّن رَّبِّكُمۡ وَجَنَّةٍ عَرۡضُهَا ٱلسَّمَٰوَٰتُ وَٱلۡأَرۡضُ أُعِدَّتۡ لِلۡمُتَّقِينَ

133. Ir ženkite keliu (vedančiu į) atleidimą iš jūsų Viešpaties ir dėl Rojaus, plataus kaip dangūs ir žemė, paruošto Al-Mutakūn (dievobaimingiesiems – žr. ają 2:2).

Verse: 134

ٱلَّذِينَ يُنفِقُونَ فِي ٱلسَّرَّآءِ وَٱلضَّرَّآءِ وَٱلۡكَٰظِمِينَ ٱلۡغَيۡظَ وَٱلۡعَافِينَ عَنِ ٱلنَّاسِۗ وَٱللَّهُ يُحِبُّ ٱلۡمُحۡسِنِينَ

134. Tie, kurie leidžia (vardan Allaho) klestėjime ir nelaimėje, kurie nuslopina pyktį, ir kurie atleidžia žmonėms, - iš tiesų, Allahas myli Al-Muhsinūn ^[15] (gera darančius).

[15] Al-Muhsinūn: geradaris, kuris atlieka gerus darbus išimtinai tik dėl Allaho, nesistengdamas pasirodyti ar užsitarnauti šlovę ar garbę, ir daro tai pagal Allaho Pasiuntinio, Muchammedo ﷺ, Sunną (teisines tradicijas).

Verse: 135

وَٱلَّذِينَ إِذَا فَعَلُواْ فَٰحِشَةً أَوۡ ظَلَمُوٓاْ أَنفُسَهُمۡ ذَكَرُواْ ٱللَّهَ فَٱسۡتَغۡفَرُواْ لِذُنُوبِهِمۡ وَمَن يَغۡفِرُ ٱلذُّنُوبَ إِلَّا ٱللَّهُ وَلَمۡ يُصِرُّواْ عَلَىٰ مَا فَعَلُواْ وَهُمۡ يَعۡلَمُونَ

135. O tiems, kurie atlikę ką nors gėdingo arba nusidėję blogiu, prisimena Allahą ir prašo atleidimo už jų nuodėmes, - ir niekas negali atleisti jų nuodėmių, tik Allahas – ir nebetęsia (blogio) ką jie padarė, nors ir žino.

Verse: 136

أُوْلَٰٓئِكَ جَزَآؤُهُم مَّغۡفِرَةٞ مِّن رَّبِّهِمۡ وَجَنَّٰتٞ تَجۡرِي مِن تَحۡتِهَا ٱلۡأَنۡهَٰرُ خَٰلِدِينَ فِيهَاۚ وَنِعۡمَ أَجۡرُ ٱلۡعَٰمِلِينَ

136. Tokiems – atlygis yra jų Viešpaties Atleidimas ir Sodai su upėmis, tekančiomis po jais (Rojus), kur jie gyvens amžinai. Koks nuostabus yra šis atlygis darantiesiems (teisingus darbus pagal Allaho Įsakymus)!

Verse: 137

قَدۡ خَلَتۡ مِن قَبۡلِكُمۡ سُنَنٞ فَسِيرُواْ فِي ٱلۡأَرۡضِ فَٱنظُرُواْ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلۡمُكَذِّبِينَ

137. Daugybę panašių būklių (ir gyvenimo nesėkmių) patyrė tautos (tikintieji ir netikintieji), kurios mirė iki jūsų (kaip kad jūs patyrėte Uhud mūšyje), taigi keliaukite po žemę ir pažiūrėkite, kokia buvo pabaiga tų, kurie netikėjo (Allaho Vienumu ir nepakluso Jam bei Jo Pasiuntiniams).

Verse: 138

هَٰذَا بَيَانٞ لِّلنَّاسِ وَهُدٗى وَمَوۡعِظَةٞ لِّلۡمُتَّقِينَ

138. Tai (Koranas) yra aiškus tvirtinimas žmonijai, teisingas vedimas ir nurodymas tiems, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2).

Verse: 139

وَلَا تَهِنُواْ وَلَا تَحۡزَنُواْ وَأَنتُمُ ٱلۡأَعۡلَوۡنَ إِن كُنتُم مُّؤۡمِنِينَ

139. Taigi nebūkite neryžtingi (prieš savo priešus), nei nusiminę, ir jūs būsite pranašesni (pergalėje), jei iš tiesų esate (tikri) tikintieji.

Verse: 140

إِن يَمۡسَسۡكُمۡ قَرۡحٞ فَقَدۡ مَسَّ ٱلۡقَوۡمَ قَرۡحٞ مِّثۡلُهُۥۚ وَتِلۡكَ ٱلۡأَيَّامُ نُدَاوِلُهَا بَيۡنَ ٱلنَّاسِ وَلِيَعۡلَمَ ٱللَّهُ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَيَتَّخِذَ مِنكُمۡ شُهَدَآءَۗ وَٱللَّهُ لَا يُحِبُّ ٱلظَّٰلِمِينَ

140. Jei sužeidimas (ir žudymas) palietė jus, būkite tikri, panašus sužeidimas (ir žudymas) palietė ir kitus. Ir tokios yra dienos (geros ir ne tokios geros), kurias Mes suteikiame žmonėms paeiliui, kad Allahas galėtų išbandyti tuos, kurie tiki, ir kad Jis galėtų pasiimti kankinius iš jūsų tarpo. Ir Allahas nemėgsta Zalimūn (daugiadievių ir nusidėjėlių).

Verse: 141

وَلِيُمَحِّصَ ٱللَّهُ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَيَمۡحَقَ ٱلۡكَٰفِرِينَ

141. Ir kad Allahas galėtų išbandyti (arba apvalyti) tikinčiuosius (nuo nuodėmių) ir sunaikinti netikinčiuosius.

Verse: 142

أَمۡ حَسِبۡتُمۡ أَن تَدۡخُلُواْ ٱلۡجَنَّةَ وَلَمَّا يَعۡلَمِ ٱللَّهُ ٱلَّذِينَ جَٰهَدُواْ مِنكُمۡ وَيَعۡلَمَ ٱلصَّٰبِرِينَ

142. Ar jūs manote, kad įžengsite į Rojų, kol Allahas neišbandys tų iš jūsų, kurie kovojo (vardan Jo) ir (taip pat) neišbandys tų, kurie yra As-Sabirūn (kantrieji)?

Verse: 143

وَلَقَدۡ كُنتُمۡ تَمَنَّوۡنَ ٱلۡمَوۡتَ مِن قَبۡلِ أَن تَلۡقَوۡهُ فَقَدۡ رَأَيۡتُمُوهُ وَأَنتُمۡ تَنظُرُونَ

143. Jūs iš tiesų trokštate mirties (Aš-Šahada – kankinio mirties), kol jos nepatyrėte. Dabar aiškiai pamatėte ją savo pačių akimis.

Verse: 144

وَمَا مُحَمَّدٌ إِلَّا رَسُولٞ قَدۡ خَلَتۡ مِن قَبۡلِهِ ٱلرُّسُلُۚ أَفَإِيْن مَّاتَ أَوۡ قُتِلَ ٱنقَلَبۡتُمۡ عَلَىٰٓ أَعۡقَٰبِكُمۡۚ وَمَن يَنقَلِبۡ عَلَىٰ عَقِبَيۡهِ فَلَن يَضُرَّ ٱللَّهَ شَيۡـٔٗاۚ وَسَيَجۡزِي ٱللَّهُ ٱلشَّٰكِرِينَ

144. Muchammedas ﷺ yra ne daugiau nei Pasiuntinys ir iš tiesų (daugybė) Pasiuntinių mirė iki jo. Jei jis mirs arba bus nužudytas, ar jūs nusigręšite (kaip netikintieji)? Ir tas, kuris nusigręš, nepadarys Allahui nė menkiausios žalos. Ir Allahas suteiks atlygį tiems, kurie yra dėkingi.

Verse: 145

وَمَا كَانَ لِنَفۡسٍ أَن تَمُوتَ إِلَّا بِإِذۡنِ ٱللَّهِ كِتَٰبٗا مُّؤَجَّلٗاۗ وَمَن يُرِدۡ ثَوَابَ ٱلدُّنۡيَا نُؤۡتِهِۦ مِنۡهَا وَمَن يُرِدۡ ثَوَابَ ٱلۡأٓخِرَةِ نُؤۡتِهِۦ مِنۡهَاۚ وَسَنَجۡزِي ٱلشَّٰكِرِينَ

145. Ir niekas negali mirti, tik Allaho Leidimu ir nustatytu mirties laiku. O kas trokšta atlygio (šiame) gyvenime, Mes jam jį suteiksime. O kas trokšta atlygio Amžinybėje, Mes jam jį suteiksime. Ir Mes apdovanosime dėkinguosius.

Verse: 146

وَكَأَيِّن مِّن نَّبِيّٖ قَٰتَلَ مَعَهُۥ رِبِّيُّونَ كَثِيرٞ فَمَا وَهَنُواْ لِمَآ أَصَابَهُمۡ فِي سَبِيلِ ٱللَّهِ وَمَا ضَعُفُواْ وَمَا ٱسۡتَكَانُواْۗ وَٱللَّهُ يُحِبُّ ٱلصَّٰبِرِينَ

146. Ir daug Pranašas (t. y. daugybė iš Pranašų) kovojo (vardan Allaho) ir kartu su juo (kovojo) didelės grupės religiškai išsilavinusių pasekėjų. Tačiau jie niekada nenusiminė dėl to, kas ištiko juos Allaho Kelyje, anei jie pasidavė ar pažemino save. Ir Allahas myli As-Sabirūn (kantriuosius).

Verse: 147

وَمَا كَانَ قَوۡلَهُمۡ إِلَّآ أَن قَالُواْ رَبَّنَا ٱغۡفِرۡ لَنَا ذُنُوبَنَا وَإِسۡرَافَنَا فِيٓ أَمۡرِنَا وَثَبِّتۡ أَقۡدَامَنَا وَٱنصُرۡنَا عَلَى ٱلۡقَوۡمِ ٱلۡكَٰفِرِينَ

147. Ir jie nesakė nieko kito, tik: „Mūsų Viešpatie, atleisk mums mūsų nuodėmes ir mūsų prasižengimus (vykdant savo pareigas Tau), sutvirtink mūsų žingsnius (kojas) tvirtai ir suteik mums pergalę prieš netikinčiuosius.“

Verse: 148

فَـَٔاتَىٰهُمُ ٱللَّهُ ثَوَابَ ٱلدُّنۡيَا وَحُسۡنَ ثَوَابِ ٱلۡأٓخِرَةِۗ وَٱللَّهُ يُحِبُّ ٱلۡمُحۡسِنِينَ

148. Taigi Allahas suteikė jiems atlygį šiame gyvenime ir nuostabų apdovanojimą Amžinybe. Ir Allahas myli Al-Muhsinūn (gera darančius).

Verse: 149

يَٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓاْ إِن تُطِيعُواْ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ يَرُدُّوكُمۡ عَلَىٰٓ أَعۡقَٰبِكُمۡ فَتَنقَلِبُواْ خَٰسِرِينَ

149. O jūs, kurie tikite! Jei jūs paklusite tiems, kurie netiki, jie grąžins jus atgal jūsų įkandin, ir jūs nusigręšite (nuo Tikėjimo) kaip pralaimėtojai. ^[16]

[16] Tai, sakoma apie gyvenimą (pasilikimą) Aš-Širk žemėje (daugiadievystės, t. y. žemėje, kurioje praktikuojama daugiadievystė).

Verse: 150

بَلِ ٱللَّهُ مَوۡلَىٰكُمۡۖ وَهُوَ خَيۡرُ ٱلنَّٰصِرِينَ

150. Ne, Allahas yra jūsų Maula (Globėjas, Viešpats, Gelbėtojas, Saugotojas) ir Jis yra Geriausias iš padėjėjų.

Verse: 151

سَنُلۡقِي فِي قُلُوبِ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ ٱلرُّعۡبَ بِمَآ أَشۡرَكُواْ بِٱللَّهِ مَا لَمۡ يُنَزِّلۡ بِهِۦ سُلۡطَٰنٗاۖ وَمَأۡوَىٰهُمُ ٱلنَّارُۖ وَبِئۡسَ مَثۡوَى ٱلظَّٰلِمِينَ

151. Mes įvesime baimę į širdis tų, kurie netiki, nes jie garbino kitus šalia Allaho, kam Jis nesiuntė jokio leidimo. Jų buveinė bus Ugnis ir kokia bjauri yra Zalimūn (daugiadievių ir nusidėjėlių) buveinė.

Verse: 152

وَلَقَدۡ صَدَقَكُمُ ٱللَّهُ وَعۡدَهُۥٓ إِذۡ تَحُسُّونَهُم بِإِذۡنِهِۦۖ حَتَّىٰٓ إِذَا فَشِلۡتُمۡ وَتَنَٰزَعۡتُمۡ فِي ٱلۡأَمۡرِ وَعَصَيۡتُم مِّنۢ بَعۡدِ مَآ أَرَىٰكُم مَّا تُحِبُّونَۚ مِنكُم مَّن يُرِيدُ ٱلدُّنۡيَا وَمِنكُم مَّن يُرِيدُ ٱلۡأٓخِرَةَۚ ثُمَّ صَرَفَكُمۡ عَنۡهُمۡ لِيَبۡتَلِيَكُمۡۖ وَلَقَدۡ عَفَا عَنكُمۡۗ وَٱللَّهُ ذُو فَضۡلٍ عَلَى ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

152. Ir Allahas iš tiesų išpildė Savo Pažadą jums, kai jūs juos (savo priešus) žudėte Jo Leidimu, iki (momento, kai) jūs praradote drąsą ir pradėjote ginčytis dėl įsakymo, ir nepaklusote po to, kai Jis parodė jums (grobį) tai, ką jūs mėgstate. Tarp jūsų yra kai kurie, trokštantys šio gyvenimo ir kai kurie, trokštantys Amžinybės. Tada Jis privertė jus bėgti nuo jų (jūsų priešų), kad Jis galėtų jus išbandyti. Bet iš tiesų, Jis atleido jums, ir Allahas yra Maloningiausias tikintiesiems.

Verse: 153

۞ إِذۡ تُصۡعِدُونَ وَلَا تَلۡوُۥنَ عَلَىٰٓ أَحَدٖ وَٱلرَّسُولُ يَدۡعُوكُمۡ فِيٓ أُخۡرَىٰكُمۡ فَأَثَٰبَكُمۡ غَمَّۢا بِغَمّٖ لِّكَيۡلَا تَحۡزَنُواْ عَلَىٰ مَا فَاتَكُمۡ وَلَا مَآ أَصَٰبَكُمۡۗ وَٱللَّهُ خَبِيرُۢ بِمَا تَعۡمَلُونَ

153. (Ir atminkite) kai jūs sprukote (baisiai), nė į nieką nepažvelgdami, o Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ) buvo jūsų užnugaryje, kviesdamas jus atgal. Taip Allahas suteikė jums vieną nelaimę po kitos, atsilygindamas, kad pamokytų jus nesielvartauti dėl to, kas pabėgo nuo jūsų, nei dėl to, kas ištiko jus. Ir Allahas yra Gerai Suvokiantis viską, ką jūs darote.

Verse: 154

ثُمَّ أَنزَلَ عَلَيۡكُم مِّنۢ بَعۡدِ ٱلۡغَمِّ أَمَنَةٗ نُّعَاسٗا يَغۡشَىٰ طَآئِفَةٗ مِّنكُمۡۖ وَطَآئِفَةٞ قَدۡ أَهَمَّتۡهُمۡ أَنفُسُهُمۡ يَظُنُّونَ بِٱللَّهِ غَيۡرَ ٱلۡحَقِّ ظَنَّ ٱلۡجَٰهِلِيَّةِۖ يَقُولُونَ هَل لَّنَا مِنَ ٱلۡأَمۡرِ مِن شَيۡءٖۗ قُلۡ إِنَّ ٱلۡأَمۡرَ كُلَّهُۥ لِلَّهِۗ يُخۡفُونَ فِيٓ أَنفُسِهِم مَّا لَا يُبۡدُونَ لَكَۖ يَقُولُونَ لَوۡ كَانَ لَنَا مِنَ ٱلۡأَمۡرِ شَيۡءٞ مَّا قُتِلۡنَا هَٰهُنَاۗ قُل لَّوۡ كُنتُمۡ فِي بُيُوتِكُمۡ لَبَرَزَ ٱلَّذِينَ كُتِبَ عَلَيۡهِمُ ٱلۡقَتۡلُ إِلَىٰ مَضَاجِعِهِمۡۖ وَلِيَبۡتَلِيَ ٱللَّهُ مَا فِي صُدُورِكُمۡ وَلِيُمَحِّصَ مَا فِي قُلُوبِكُمۡۚ وَٱللَّهُ عَلِيمُۢ بِذَاتِ ٱلصُّدُورِ

154. Tada po nelaimės, Jis siuntė jums ramybę ir saugumą. Snaudulys apėmė dalį jūsų, kol kita dalis galvojo apie save (kaip apsaugoti save, neatsižvelgdami į kitus ir Pranašą ﷺ) ir blogai galvojo apie Allahą – neišmanantis mąstymas. Jie sakė: „Ar mes dalyvaujame šiame reikale?“ Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Iš tiesų, šis reikalas priklauso absoliučiai Allahui.“ Jie slepia savyje tai, ką nedrįsta tau atskleisti, sakydami: „Jei mes būtume ką nors darę šiame reikale, niekas iš mūsų čia nebūtų buvęs nužudytas.“ Sakyk: „Net jei jūs būtumėte pasilikę savo namuose, tie, kuriems mirtis buvo nulemta, be abejonės būtų išėję į savo mirties vietą.“ Tam, kad Allahas išbandytų tai, kas yra jūsų krūtinėse, ir apvalytų tai, kas buvo jūsų širdyse (nuodėmes). Ir Allahas yra Visa Žinantis apie tai, kas yra (jūsų) krūtinėse.

Verse: 155

إِنَّ ٱلَّذِينَ تَوَلَّوۡاْ مِنكُمۡ يَوۡمَ ٱلۡتَقَى ٱلۡجَمۡعَانِ إِنَّمَا ٱسۡتَزَلَّهُمُ ٱلشَّيۡطَٰنُ بِبَعۡضِ مَا كَسَبُواْۖ وَلَقَدۡ عَفَا ٱللَّهُ عَنۡهُمۡۗ إِنَّ ٱللَّهَ غَفُورٌ حَلِيمٞ

155. Tie iš jūsų, kurie nusigręžė tą dieną, kai dvi kariuomenės susitiko (t. y. Uhud mūšyje), - tai Šaitan (Šėtonas), kuris privertė juos nusigręžti (pabėgti iš mūšio lauko) dėl kai ko (nuodėmių), ką jie buvo įgiję. Tačiau Allahas iš tiesų atleido jiems. Iš tiesų, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Pakančiausiasis.

Verse: 156

يَٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ لَا تَكُونُواْ كَٱلَّذِينَ كَفَرُواْ وَقَالُواْ لِإِخۡوَٰنِهِمۡ إِذَا ضَرَبُواْ فِي ٱلۡأَرۡضِ أَوۡ كَانُواْ غُزّٗى لَّوۡ كَانُواْ عِندَنَا مَا مَاتُواْ وَمَا قُتِلُواْ لِيَجۡعَلَ ٱللَّهُ ذَٰلِكَ حَسۡرَةٗ فِي قُلُوبِهِمۡۗ وَٱللَّهُ يُحۡيِۦ وَيُمِيتُۗ وَٱللَّهُ بِمَا تَعۡمَلُونَ بَصِيرٞ

156. O jūs, kurie tikite! Nebūkite kaip tie, kurie netiki (veidmainiai) ir kurie sako savo broliams, kai jie keliauja žeme arba išeina kovoti: „Jei jie būtų pasilikę su mumis, jie nebūtų mirę arba nužudyti.“, tam, kad Allahas padarytų tai apgailestavimu jų širdyse. Tai Allahas, kuris suteikia gyvenimą arba sukelia mirtį. Ir Allahas yra Visa Matantis, ką jūs darote.

Verse: 157

وَلَئِن قُتِلۡتُمۡ فِي سَبِيلِ ٱللَّهِ أَوۡ مُتُّمۡ لَمَغۡفِرَةٞ مِّنَ ٱللَّهِ وَرَحۡمَةٌ خَيۡرٞ مِّمَّا يَجۡمَعُونَ

157. Ir jei jūs esate nužudomi arba mirštate vardan Allaho, Allaho atleidimas ir gailestingumas yra daug geriau nei visa tai, ką jie susikrauna (iš žemiškųjų turtų).

Verse: 158

وَلَئِن مُّتُّمۡ أَوۡ قُتِلۡتُمۡ لَإِلَى ٱللَّهِ تُحۡشَرُونَ

158. Ir ar jūs mirštate, ar esate nužudomi, iš tiesų, pas Allahą jūs būsite surinkti.

Verse: 159

فَبِمَا رَحۡمَةٖ مِّنَ ٱللَّهِ لِنتَ لَهُمۡۖ وَلَوۡ كُنتَ فَظًّا غَلِيظَ ٱلۡقَلۡبِ لَٱنفَضُّواْ مِنۡ حَوۡلِكَۖ فَٱعۡفُ عَنۡهُمۡ وَٱسۡتَغۡفِرۡ لَهُمۡ وَشَاوِرۡهُمۡ فِي ٱلۡأَمۡرِۖ فَإِذَا عَزَمۡتَ فَتَوَكَّلۡ عَلَى ٱللَّهِۚ إِنَّ ٱللَّهَ يُحِبُّ ٱلۡمُتَوَكِّلِينَ

159. Dėl Allaho Gailestingumo, tu, o Pranaše, elgiesi su jais švelniai. O jei tu būtum buvęs žiaurus ir šiurkštaširdis, jie būtų ištrūkę nuo tavęs. Taigi atleiski (jų kaltes) ir prašyki (Allaho) Atleidimo jiems, ir patarki jiems jų reikaluose. Tada kai tu priimsi sprendimą, pasitikėk Allahu, be abejonės, Allahas myli tuos, kurie (Juo) pasitiki.

Verse: 160

إِن يَنصُرۡكُمُ ٱللَّهُ فَلَا غَالِبَ لَكُمۡۖ وَإِن يَخۡذُلۡكُمۡ فَمَن ذَا ٱلَّذِي يَنصُرُكُم مِّنۢ بَعۡدِهِۦۗ وَعَلَى ٱللَّهِ فَلۡيَتَوَكَّلِ ٱلۡمُؤۡمِنُونَ

160. Jei Allahas padeda jums, niekas negali jūsų įveikti. Ir jei Jis atsižada jūsų, - kas yra tas, kas po Jo gali jums padėti? Ir lai Allahu (Vieninteliu) tikintieji tepasitiki.

Verse: 161

وَمَا كَانَ لِنَبِيٍّ أَن يَغُلَّۚ وَمَن يَغۡلُلۡ يَأۡتِ بِمَا غَلَّ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِۚ ثُمَّ تُوَفَّىٰ كُلُّ نَفۡسٖ مَّا كَسَبَتۡ وَهُمۡ لَا يُظۡلَمُونَ

161. Jokiam Pranašui neleidžiama neteisėtai pasiimti dalį grobio (Ghulul) ^[17], ir kas apgauna jo kompanjonus dėl grobio, tas Prikėlimo Dieną atsineš tai, ką jis (neteisėtai) pasiėmė. Tada kiekvienam asmeniui bus pilnai išmokėta tas, ką jis įgijo, ir su jais nebus elgiamasi neteisingai.

[17] Al-Ghulul: vagimas iš karo grobio prieš jo išdalinimą.

Verse: 162

أَفَمَنِ ٱتَّبَعَ رِضۡوَٰنَ ٱللَّهِ كَمَنۢ بَآءَ بِسَخَطٖ مِّنَ ٱللَّهِ وَمَأۡوَىٰهُ جَهَنَّمُۖ وَبِئۡسَ ٱلۡمَصِيرُ

162. Argi tada tas, kuris seka (siekia) doro Allaho Patenkinimo (neimdamas neteisėtai dalies grobio), kaip tas, kuris užsitraukia Allaho Rūstybę (pasiimdamas neteisėtai grobį – Ghulul)? - jo buveinė yra Pragaras, ir siaubinga, iš tiesų, tai paskyrimo vieta.

Verse: 163

هُمۡ دَرَجَٰتٌ عِندَ ٱللَّهِۗ وَٱللَّهُ بَصِيرُۢ بِمَا يَعۡمَلُونَ

163. Jie turi (skirtingus) laipsnius (lygius) prieš Allahą (pas Allahą), ir Allahas yra Visa Matantis, ką jie daro.

Verse: 164

لَقَدۡ مَنَّ ٱللَّهُ عَلَى ٱلۡمُؤۡمِنِينَ إِذۡ بَعَثَ فِيهِمۡ رَسُولٗا مِّنۡ أَنفُسِهِمۡ يَتۡلُواْ عَلَيۡهِمۡ ءَايَٰتِهِۦ وَيُزَكِّيهِمۡ وَيُعَلِّمُهُمُ ٱلۡكِتَٰبَ وَٱلۡحِكۡمَةَ وَإِن كَانُواْ مِن قَبۡلُ لَفِي ضَلَٰلٖ مُّبِينٍ

164. Iš tiesų, Allahas suteikė didžiulę malonę tikintiesiems, kai Jis atsiuntė tarp jų Pasiuntinį ( Muchammedą ﷺ ), recituojantį jiems Jo eilutes (Koraną), ir apvalantį juos (nuo nuodėmių, sekant juo), ir mokantį juos Knygos (Korano) ir Al-Hikma [išminties ir Pranašo ﷺ Sunnos (t. y. jo teisinių papročių, teiginių, garbinimo veiksmų)], nors prieš tai jie buvo akivaizdžiame paklydime. ^[18]

[18] Sekimas Pranašo ﷺ Sunna (teisinėmis tradicijomis) ir Allaho Žodžiai: „Ir padaryk mus teisingųjų lyderiais.“ (Aja 25:74)

Verse: 165

أَوَلَمَّآ أَصَٰبَتۡكُم مُّصِيبَةٞ قَدۡ أَصَبۡتُم مِّثۡلَيۡهَا قُلۡتُمۡ أَنَّىٰ هَٰذَاۖ قُلۡ هُوَ مِنۡ عِندِ أَنفُسِكُمۡۗ إِنَّ ٱللَّهَ عَلَىٰ كُلِّ شَيۡءٖ قَدِيرٞ

165. (Kas jums yra?) Kai jus ištiko vienintelė nelaimė (Uhud mūšio dieną), nors jūs sutriuškinote (savo priešus) dvigubai gausesnius (Badr mūšyje), jūs sakote: „Iš kur mums tai?“ Sakyk (jiems): „Tai iš jūsų pačių (dėl jūsų blogų darbų).“ Ir Allahas turi galią viskam.

Verse: 166

وَمَآ أَصَٰبَكُمۡ يَوۡمَ ٱلۡتَقَى ٱلۡجَمۡعَانِ فَبِإِذۡنِ ٱللَّهِ وَلِيَعۡلَمَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

166. Ir tai, ką jūs patyrėte (nelaimę) dieną (Uhud mūšio, kai) dvi kariuomenės susitiko, buvo Allaho Leidimu tam, kad Jis išbandytų tikinčiuosius.

Verse: 167

وَلِيَعۡلَمَ ٱلَّذِينَ نَافَقُواْۚ وَقِيلَ لَهُمۡ تَعَالَوۡاْ قَٰتِلُواْ فِي سَبِيلِ ٱللَّهِ أَوِ ٱدۡفَعُواْۖ قَالُواْ لَوۡ نَعۡلَمُ قِتَالٗا لَّٱتَّبَعۡنَٰكُمۡۗ هُمۡ لِلۡكُفۡرِ يَوۡمَئِذٍ أَقۡرَبُ مِنۡهُمۡ لِلۡإِيمَٰنِۚ يَقُولُونَ بِأَفۡوَٰهِهِم مَّا لَيۡسَ فِي قُلُوبِهِمۡۚ وَٱللَّهُ أَعۡلَمُ بِمَا يَكۡتُمُونَ

167. Ir kad Jis galėtų išbandytų veidmainius, jiems buvo pasakyta: „Ateikite, kovokite vardan Allaho arba (bent jau) ginkite save.“ Jie tarė: „Jei mes būtume žinoję, kad vyks kova, mes be abejonės būtume tave sekę.“ Tą dieną jie buvo arčiau netikėjimo nei Tikėjimo, sakydami savo liežuviais tai, kas nebuvo jų širdyse. Ir Allahas turi visą žinojimą apie tai, ką jie nuslepia.

Verse: 168

ٱلَّذِينَ قَالُواْ لِإِخۡوَٰنِهِمۡ وَقَعَدُواْ لَوۡ أَطَاعُونَا مَا قُتِلُواْۗ قُلۡ فَٱدۡرَءُواْ عَنۡ أَنفُسِكُمُ ٱلۡمَوۡتَ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ

168. (Jie yra) tie, kurie sakė apie savo nužudytuosius brolius, patys sėdėdami (namuose): „Jei tik jie būtų mūsų paklausę, jie nebūtų buvę nužudyti.“ Sakyk: „Nukreipkite nuo savęs mirtį, jei sakote tiesą.“

Verse: 169

وَلَا تَحۡسَبَنَّ ٱلَّذِينَ قُتِلُواْ فِي سَبِيلِ ٱللَّهِ أَمۡوَٰتَۢاۚ بَلۡ أَحۡيَآءٌ عِندَ رَبِّهِمۡ يُرۡزَقُونَ

169. Negalvokite apie tuos, kurie yra nužudyti vardan Allaho, kad yra mirę. Ne, jie – gyvi, su savo Viešpačiu, ir jie yra aprūpinti palaiminimais, apie kuriuos mes nežinome.

Verse: 170

فَرِحِينَ بِمَآ ءَاتَىٰهُمُ ٱللَّهُ مِن فَضۡلِهِۦ وَيَسۡتَبۡشِرُونَ بِٱلَّذِينَ لَمۡ يَلۡحَقُواْ بِهِم مِّنۡ خَلۡفِهِمۡ أَلَّا خَوۡفٌ عَلَيۡهِمۡ وَلَا هُمۡ يَحۡزَنُونَ

170. Jie džiaugiasi tuo, ką Allahas suteikė jiems iš Savo Dosnumo ir jie džiaugiasi tais, kurie dar neprisijungė prie jų, tačiau yra palikti (dar nemirę kankinio mirtimi), nes nebus jiems baimės, nei jie liūdės.

Verse: 171

۞ يَسۡتَبۡشِرُونَ بِنِعۡمَةٖ مِّنَ ٱللَّهِ وَفَضۡلٖ وَأَنَّ ٱللَّهَ لَا يُضِيعُ أَجۡرَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

171. Jie džiaugiasi Allaho Malone ir Dosnumu ir tuo, kad Allahas neiššvaistys tikinčiųjų apdovanojimo.

Verse: 172

ٱلَّذِينَ ٱسۡتَجَابُواْ لِلَّهِ وَٱلرَّسُولِ مِنۢ بَعۡدِ مَآ أَصَابَهُمُ ٱلۡقَرۡحُۚ لِلَّذِينَ أَحۡسَنُواْ مِنۡهُمۡ وَٱتَّقَوۡاْ أَجۡرٌ عَظِيمٌ

172. Tie, kurie atsiliepė (į Kvietimą) Allahui ir Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ ) būdami sužeisti, - tiems iš jų, kurie darė gerus darbus ir bijojo Allaho, yra didžiulis atlygis.

Verse: 173

ٱلَّذِينَ قَالَ لَهُمُ ٱلنَّاسُ إِنَّ ٱلنَّاسَ قَدۡ جَمَعُواْ لَكُمۡ فَٱخۡشَوۡهُمۡ فَزَادَهُمۡ إِيمَٰنٗا وَقَالُواْ حَسۡبُنَا ٱللَّهُ وَنِعۡمَ ٱلۡوَكِيلُ

173. Tie (t. y. tikintieji), kuriems žmonės (veidmainiai) sakė: „Iš tiesų, žmonės (pagonys) surinko prieš jus (didžiulę armiją), taigi bijokite jų.“ Tačiau tai (tik) padidino jų Tikėjimą ir jie sakė: „Allahas (Vienintelis) yra Pakankamas mums ir Jis yra Geriausias Tvarkytojas (mūsų) reikalų.“

Verse: 174

فَٱنقَلَبُواْ بِنِعۡمَةٖ مِّنَ ٱللَّهِ وَفَضۡلٖ لَّمۡ يَمۡسَسۡهُمۡ سُوٓءٞ وَٱتَّبَعُواْ رِضۡوَٰنَ ٱللَّهِۗ وَٱللَّهُ ذُو فَضۡلٍ عَظِيمٍ

174. Taigi jie grįžo su Allaho Malone ir Dosnumu. Jokia žala jų nepalietė, ir jie sekė doru Allaho Patenkinimu. Ir Allahas yra Didžio Dosnumo Savininkas.

Verse: 175

إِنَّمَا ذَٰلِكُمُ ٱلشَّيۡطَٰنُ يُخَوِّفُ أَوۡلِيَآءَهُۥ فَلَا تَخَافُوهُمۡ وَخَافُونِ إِن كُنتُم مُّؤۡمِنِينَ

175. Tai tik Šaitan (Šėtonas), kuris siūlo jums bijoti jo Aulija [rėmėjų ir draugų (daugiadievių, netikinčiųjų Allaho Vienumą ir jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ )]. Taigi nebijokite jų, bet bijokite Manęs, jei esate (tikri) tikintieji.

Verse: 176

وَلَا يَحۡزُنكَ ٱلَّذِينَ يُسَٰرِعُونَ فِي ٱلۡكُفۡرِۚ إِنَّهُمۡ لَن يَضُرُّواْ ٱللَّهَ شَيۡـٔٗاۚ يُرِيدُ ٱللَّهُ أَلَّا يَجۡعَلَ لَهُمۡ حَظّٗا فِي ٱلۡأٓخِرَةِۖ وَلَهُمۡ عَذَابٌ عَظِيمٌ

176. Ir neleisk liūdinti tavęs (Muchammedai ﷺ ) tiems, kurie puola į netikėjimą. Iš tiesų, nepadarys jie nė menkiausios žalos Allahui. Tai Allaho Valia nesuteikti jiems palaimos dalies Amžinybėje. Jiems ten didelė kančia.

Verse: 177

إِنَّ ٱلَّذِينَ ٱشۡتَرَوُاْ ٱلۡكُفۡرَ بِٱلۡإِيمَٰنِ لَن يَضُرُّواْ ٱللَّهَ شَيۡـٔٗاۖ وَلَهُمۡ عَذَابٌ أَلِيمٞ

177. Iš tiesų, tie, kurie perka netikėjimą už Tikėjimo kainą, nepadarys Allahui nė menkiausios žalos. Jiems ten – skausminga kančia.

Verse: 178

وَلَا يَحۡسَبَنَّ ٱلَّذِينَ كَفَرُوٓاْ أَنَّمَا نُمۡلِي لَهُمۡ خَيۡرٞ لِّأَنفُسِهِمۡۚ إِنَّمَا نُمۡلِي لَهُمۡ لِيَزۡدَادُوٓاْ إِثۡمٗاۖ وَلَهُمۡ عَذَابٞ مُّهِينٞ

178. Ir neleiskite netikintiesiems manyti, kad Mūsų atidėjimas jų bausmės yra geriau jiems. Mes atidedame bausmę tik tam, kad jie paaugtų nuodėmingume. Ir jiems yra žeminanti kančia.

Verse: 179

مَّا كَانَ ٱللَّهُ لِيَذَرَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ عَلَىٰ مَآ أَنتُمۡ عَلَيۡهِ حَتَّىٰ يَمِيزَ ٱلۡخَبِيثَ مِنَ ٱلطَّيِّبِۗ وَمَا كَانَ ٱللَّهُ لِيُطۡلِعَكُمۡ عَلَى ٱلۡغَيۡبِ وَلَٰكِنَّ ٱللَّهَ يَجۡتَبِي مِن رُّسُلِهِۦ مَن يَشَآءُۖ فَـَٔامِنُواْ بِٱللَّهِ وَرُسُلِهِۦۚ وَإِن تُؤۡمِنُواْ وَتَتَّقُواْ فَلَكُمۡ أَجۡرٌ عَظِيمٞ

179. Allahas nepaliks tikinčiųjų tokioje būsenoje, kokioje jūs esate dabar, kol Jis atskirs nedorus nuo dorų (blogį nuo gėrio). Allahas neatskleis jums Ghaib (nematomo) paslaptis, tačiau Allahas pasirenka Savo Pasiuntiniais tuos, ką Jis nori. Taigi tikėkite Allahą ir Jo Pasiuntinius. Ir jei jūs tikite ir bijote Allaho, tada jums yra didžiulis atlygis.

Verse: 180

وَلَا يَحۡسَبَنَّ ٱلَّذِينَ يَبۡخَلُونَ بِمَآ ءَاتَىٰهُمُ ٱللَّهُ مِن فَضۡلِهِۦ هُوَ خَيۡرٗا لَّهُمۖ بَلۡ هُوَ شَرّٞ لَّهُمۡۖ سَيُطَوَّقُونَ مَا بَخِلُواْ بِهِۦ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِۗ وَلِلَّهِ مِيرَٰثُ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِۗ وَٱللَّهُ بِمَا تَعۡمَلُونَ خَبِيرٞ

180. Ir neleiskite tiems, kurie godžiai laiko tai, ką Allahas suteikė jiems iš Savo Dosnumo (Turto), manyti, kad tai gerai jiems (ir nemokėti privalomo Zakat). Ne, jiems bus blogiau. Dalykai, kuriuos jie godžiai laikė, bus pririšti prie jų kaklų kaip antkaklis Prikėlimo Dieną. Ir Allahui priklauso kas yra danguje ir žemėje. Ir Allahas puikiai žino apie tai, ką jūs darote.

Verse: 181

لَّقَدۡ سَمِعَ ٱللَّهُ قَوۡلَ ٱلَّذِينَ قَالُوٓاْ إِنَّ ٱللَّهَ فَقِيرٞ وَنَحۡنُ أَغۡنِيَآءُۘ سَنَكۡتُبُ مَا قَالُواْ وَقَتۡلَهُمُ ٱلۡأَنۢبِيَآءَ بِغَيۡرِ حَقّٖ وَنَقُولُ ذُوقُواْ عَذَابَ ٱلۡحَرِيقِ

181. Iš tiesų, Allahas girdėjo žodžius tų (judėjų), kurie sako: „Iš tikrųjų Allahas yra vargšas, o mes esame turtingi!” Mes įrašysime tai, ką jie sakė, ir jų Pranašų neteisėtą žudymą, ir Mes sakysime jiems: „Ragaukite deginančią (Ugnies) kančią.“

Verse: 182

ذَٰلِكَ بِمَا قَدَّمَتۡ أَيۡدِيكُمۡ وَأَنَّ ٱللَّهَ لَيۡسَ بِظَلَّامٖ لِّلۡعَبِيدِ

182. Tai dėl to (blogio), ką jūsų rankos padarė prieš jus. Ir be abejonės, Allahas niekada nėra neteisingas (Savo) vergams.

Verse: 183

ٱلَّذِينَ قَالُوٓاْ إِنَّ ٱللَّهَ عَهِدَ إِلَيۡنَآ أَلَّا نُؤۡمِنَ لِرَسُولٍ حَتَّىٰ يَأۡتِيَنَا بِقُرۡبَانٖ تَأۡكُلُهُ ٱلنَّارُۗ قُلۡ قَدۡ جَآءَكُمۡ رُسُلٞ مِّن قَبۡلِي بِٱلۡبَيِّنَٰتِ وَبِٱلَّذِي قُلۡتُمۡ فَلِمَ قَتَلۡتُمُوهُمۡ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ

183. Tie (judėjai), kurie sakė: „Iš tiesų, Allahas priėmė mūsų pažadą netikėti jokiu Pasiuntiniu, nebent jis atneš mums dosnų pasiūlymą, kurį ugnis (iš dangaus) sudegins.“ Sakyk: „Iš tiesų, ėjo pas jus Pasiuntiniai iki manęs su aiškiais ženklais ir netgi su tuo, apie ką jūs kalbate. Kodėl tada jūs žudėte juos, jei esate teisingi?“

Verse: 184

فَإِن كَذَّبُوكَ فَقَدۡ كُذِّبَ رُسُلٞ مِّن قَبۡلِكَ جَآءُو بِٱلۡبَيِّنَٰتِ وَٱلزُّبُرِ وَٱلۡكِتَٰبِ ٱلۡمُنِيرِ

184. Tai, jei jie atstums tave (Muchammedai ﷺ ), taip buvo atstumti Pasiuntiniai iki tavęs, atėję su Al-Baijinat (aiškiais ženklais, įrodymais, įkalčiais) ir Raštu, ir Mokomąja Knyga.

Verse: 185

كُلُّ نَفۡسٖ ذَآئِقَةُ ٱلۡمَوۡتِۗ وَإِنَّمَا تُوَفَّوۡنَ أُجُورَكُمۡ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِۖ فَمَن زُحۡزِحَ عَنِ ٱلنَّارِ وَأُدۡخِلَ ٱلۡجَنَّةَ فَقَدۡ فَازَۗ وَمَا ٱلۡحَيَوٰةُ ٱلدُّنۡيَآ إِلَّا مَتَٰعُ ٱلۡغُرُورِ

185. Visi ragaus mirtį. Ir tik Prikėlimo Dieną bus išmokėtas jūsų atlygis pilnai už jūsų veiksmus. O kas bus pašalintas iš Ugnies ir priimtas į Rojų, - jis iš tiesų yra sėkmingas. Šis žemiškasis gyvenimas yra tik apgaulingas malonumas (prie jo prisiriša tik tie, kurie yra suklaidinti).

Verse: 186

۞ لَتُبۡلَوُنَّ فِيٓ أَمۡوَٰلِكُمۡ وَأَنفُسِكُمۡ وَلَتَسۡمَعُنَّ مِنَ ٱلَّذِينَ أُوتُواْ ٱلۡكِتَٰبَ مِن قَبۡلِكُمۡ وَمِنَ ٱلَّذِينَ أَشۡرَكُوٓاْ أَذٗى كَثِيرٗاۚ وَإِن تَصۡبِرُواْ وَتَتَّقُواْ فَإِنَّ ذَٰلِكَ مِنۡ عَزۡمِ ٱلۡأُمُورِ

186. Jūs be abejonės būsite išmėginti ir išbandyti savo turtu ir nuosavybėmis bei savimi pačiais, ir jūs, be abejonės, girdėsite daug to, kas nuliūdins jus, iš tų, kurie gavo Raštą iki jūsų (judėjų ir krikščionių), ir iš tų, kurie priskiria Allahui partnerius. Tačiau, jei jūs ištversite kantriai ir tapsite Al-Mutakūn (dievobaimingaisiais), tada iš tiesų, tai bus lemiamas veiksnys visuose jūsų reikaluose (ir tai yra didelis dalykas, kurio jūs turite tvirtai laikytis iš visų jėgų).

Verse: 187

وَإِذۡ أَخَذَ ٱللَّهُ مِيثَٰقَ ٱلَّذِينَ أُوتُواْ ٱلۡكِتَٰبَ لَتُبَيِّنُنَّهُۥ لِلنَّاسِ وَلَا تَكۡتُمُونَهُۥ فَنَبَذُوهُ وَرَآءَ ظُهُورِهِمۡ وَٱشۡتَرَوۡاْ بِهِۦ ثَمَنٗا قَلِيلٗاۖ فَبِئۡسَ مَا يَشۡتَرُونَ

187. (Ir atminkite) kai Allahas priėmė pažadą iš tų, kuriems buvo duotas Raštas (judėjų ir krikščionių) padaryti tai (žinias apie Pranašo Muchammedo ﷺ atėjimą ir religines žinias) žinomas ir aiškias žmonijai, o ne slėpti tai, tačiau jie numetė tai už savo nugarų ir nusipirko už tai apgailėtiną naudą! Ir iš tiesų, blogiausia yra tai, ką jie įgijo.

Verse: 188

لَا تَحۡسَبَنَّ ٱلَّذِينَ يَفۡرَحُونَ بِمَآ أَتَواْ وَّيُحِبُّونَ أَن يُحۡمَدُواْ بِمَا لَمۡ يَفۡعَلُواْ فَلَا تَحۡسَبَنَّهُم بِمَفَازَةٖ مِّنَ ٱلۡعَذَابِۖ وَلَهُمۡ عَذَابٌ أَلِيمٞ

188. Negalvokite, kad tie, kurie džiūgauja dėl to, ką jie padarė (arba kuo įtikino), ir mėgsta būti giriami už tai, ko nepadarė, - negalvokite, kad jie yra išgelbėti nuo kančios. Ir jiems – skausminga kančia.

Verse: 189

وَلِلَّهِ مُلۡكُ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِۗ وَٱللَّهُ عَلَىٰ كُلِّ شَيۡءٖ قَدِيرٌ

189. Ir Allahui priklauso dangų ir žemės valdžia, ir Allahas turi galią viskam.

Verse: 190

إِنَّ فِي خَلۡقِ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ وَٱخۡتِلَٰفِ ٱلَّيۡلِ وَٱلنَّهَارِ لَأٓيَٰتٖ لِّأُوْلِي ٱلۡأَلۡبَٰبِ

190. Iš tiesų, dangų ir žemės sukūrime bei nakties ir dienos kaitoje, tikrai yra ženklai žmonėms, supratingiesiems.

Verse: 191

ٱلَّذِينَ يَذۡكُرُونَ ٱللَّهَ قِيَٰمٗا وَقُعُودٗا وَعَلَىٰ جُنُوبِهِمۡ وَيَتَفَكَّرُونَ فِي خَلۡقِ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ رَبَّنَا مَا خَلَقۡتَ هَٰذَا بَٰطِلٗا سُبۡحَٰنَكَ فَقِنَا عَذَابَ ٱلنَّارِ

191. Tie, kurie prisimena Allahą (visada ir maldose) stovėdami, sėdėdami ir gulėdami ant savo šonų, ir giliai apmąsto dangų ir žemės sukūrimą, (sakydami): „Mūsų Viešpatie, Tu nesukūrei (viso) to be priežasties, garbė Tau! (Išaukštintas esi Tu virš visko, ką jie Tau priskiria kaip partnerius). Suteik mums išsigelbėjimą nuo Ugnies kančios.

Verse: 192

رَبَّنَآ إِنَّكَ مَن تُدۡخِلِ ٱلنَّارَ فَقَدۡ أَخۡزَيۡتَهُۥۖ وَمَا لِلظَّٰلِمِينَ مِنۡ أَنصَارٖ

192. Mūsų Viešpatie, iš tiesų, tą, ką Tu įvedi į Ugnį, tikrai, Tu jam užtrauki gėdą ir pažeminimą. Ir niekada Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai) neras jokių padėjėjų.

Verse: 193

رَّبَّنَآ إِنَّنَا سَمِعۡنَا مُنَادِيٗا يُنَادِي لِلۡإِيمَٰنِ أَنۡ ءَامِنُواْ بِرَبِّكُمۡ فَـَٔامَنَّاۚ رَبَّنَا فَٱغۡفِرۡ لَنَا ذُنُوبَنَا وَكَفِّرۡ عَنَّا سَيِّـَٔاتِنَا وَتَوَفَّنَا مَعَ ٱلۡأَبۡرَارِ

193. Mūsų Viešpatie, iš tiesų mes išgirdome kvietimą vieno (Muchammedo ﷺ), kviečiančio į Tikėjimą: „Tikėkite savo Viešpatį!“, ir mes patikėjome. Mūsų Viešpatie, atleisk mums mūsų nuodėmes ir pašalink mūsų blogus darbus, ir leisk mums mirti (būnant teisingiems) kartu su Al-Abrar (tikinčiaisiais islamiškuoju monoteizmu, dievobaimingaisiais ir teisingaisiais).

Verse: 194

رَبَّنَا وَءَاتِنَا مَا وَعَدتَّنَا عَلَىٰ رُسُلِكَ وَلَا تُخۡزِنَا يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِۖ إِنَّكَ لَا تُخۡلِفُ ٱلۡمِيعَادَ

194. Mūsų Viešpatie, suteik mums tai, ką Tu pažadėjai mums per Savo Pasiuntinius ir neužtrauk mums gėdos Prikėlimo Dieną, juk Tu niekada nelaužai (Savo) Pažado.“

Verse: 195

فَٱسۡتَجَابَ لَهُمۡ رَبُّهُمۡ أَنِّي لَآ أُضِيعُ عَمَلَ عَٰمِلٖ مِّنكُم مِّن ذَكَرٍ أَوۡ أُنثَىٰۖ بَعۡضُكُم مِّنۢ بَعۡضٖۖ فَٱلَّذِينَ هَاجَرُواْ وَأُخۡرِجُواْ مِن دِيَٰرِهِمۡ وَأُوذُواْ فِي سَبِيلِي وَقَٰتَلُواْ وَقُتِلُواْ لَأُكَفِّرَنَّ عَنۡهُمۡ سَيِّـَٔاتِهِمۡ وَلَأُدۡخِلَنَّهُمۡ جَنَّٰتٖ تَجۡرِي مِن تَحۡتِهَا ٱلۡأَنۡهَٰرُ ثَوَابٗا مِّنۡ عِندِ ٱللَّهِۚ وَٱللَّهُ عِندَهُۥ حُسۡنُ ٱلثَّوَابِ

195. Taigi, jų Viešpats priėmė iš jų (jų maldą ir atsakė jiems): „Aš niekada neleisiu, kad nors vienas jūsų, vyro ar moters, darbas būtų prarastas. Jūs esate (atstovai) vienas kito, taigi tie, kurie persikėlė ir buvo išvaryti iš savo namų, ir nukentėjo vardan Manęs, ir kurie kovojo ir buvo nužudyti (vardan Manęs), iš tiesų, Aš atleisiu jų blogus darbus ir priimsiu juos į Sodus, po kuriais upės teka (Rojuje). Atlygis yra iš Allaho, ir pas Allahą yra geriausias atlygis.“

Verse: 196

لَا يَغُرَّنَّكَ تَقَلُّبُ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ فِي ٱلۡبِلَٰدِ

196. Neleiskite, kad laisvas netikinčiųjų disponavimas (ir turtai) visoje žemėje suklaidintų jus.

Verse: 197

مَتَٰعٞ قَلِيلٞ ثُمَّ مَأۡوَىٰهُمۡ جَهَنَّمُۖ وَبِئۡسَ ٱلۡمِهَادُ

197. Trumpalaikis malonumas. Tada jų paskutinė buveinė yra Pragaras. Ir blogiausia, iš tiesų, tai poilsio vieta.

Verse: 198

لَٰكِنِ ٱلَّذِينَ ٱتَّقَوۡاْ رَبَّهُمۡ لَهُمۡ جَنَّٰتٞ تَجۡرِي مِن تَحۡتِهَا ٱلۡأَنۡهَٰرُ خَٰلِدِينَ فِيهَا نُزُلٗا مِّنۡ عِندِ ٱللَّهِۗ وَمَا عِندَ ٱللَّهِ خَيۡرٞ لِّلۡأَبۡرَارِ

198. Tačiau tiems, kurie bijo savo Viešpaties, - Sodai, po kuriais upės teka (Rojuje). Ten jie gyvens (amžinai), atlygis iš Allaho. Ir tai, kas yra pas Allahą, yra Geriausia (kas yra skirta) Al-Abrar (tikintiesiems islamiškuoju monoteizmu, dievobaimingiesiems ir teisingiesiems).

Verse: 199

وَإِنَّ مِنۡ أَهۡلِ ٱلۡكِتَٰبِ لَمَن يُؤۡمِنُ بِٱللَّهِ وَمَآ أُنزِلَ إِلَيۡكُمۡ وَمَآ أُنزِلَ إِلَيۡهِمۡ خَٰشِعِينَ لِلَّهِ لَا يَشۡتَرُونَ بِـَٔايَٰتِ ٱللَّهِ ثَمَنٗا قَلِيلًاۚ أُوْلَٰٓئِكَ لَهُمۡ أَجۡرُهُمۡ عِندَ رَبِّهِمۡۗ إِنَّ ٱللَّهَ سَرِيعُ ٱلۡحِسَابِ

199. Ir, be abejonės, tarp Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių) yra tokių, kurie tiki Allahą ir tuo, kas buvo tau apreikšta, ir tuo, kas buvo apreikšta jiems, nusižeminančių prieš Allahą. Jie neparduoda Allaho Eilučių už žemą kainą. Jiems – atygis iš jų Viešpaties. Tikrai, Allahas yra Greitas atlyginti.

Verse: 200

يَٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ ٱصۡبِرُواْ وَصَابِرُواْ وَرَابِطُواْ وَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ لَعَلَّكُمۡ تُفۡلِحُونَ

200. O jūs, kurie tikite! Ištverkite ir būkite tvirti (su savo priešais), ir saugokite savo teritoriją, nuolatos dislokuodami kariuomenės būrius tose vietose, iš kur priešas gali jus pulti, ir bijokite Allaho, kad būtumėte sėkmingi.