மொழிபெயர்ப்பு அத்தியாயம் அல்கமர் - லிதுவேனிய மொழிபெயர்ப்பு - மொழிபெயர்ப்பு முன்னோடிகள் மையம் - பக்க எண் 529 - அல்குர்ஆன் கலைக்களஞ்சியம்

வசனம்: 7

خُشَّعًا أَبۡصَٰرُهُمۡ يَخۡرُجُونَ مِنَ ٱلۡأَجۡدَاثِ كَأَنَّهُمۡ جَرَادٞ مُّنتَشِرٞ

7. Jie ateis nusižeminusiomis akimis iš kapų, lyg pasimetusių skėrių būrys,

வசனம்: 8

مُّهۡطِعِينَ إِلَى ٱلدَّاعِۖ يَقُولُ ٱلۡكَٰفِرُونَ هَٰذَا يَوۡمٌ عَسِرٞ

8. lekiantys lyg kvietėjo. Netikintieji sakys: „Tai sunki Diena!“

வசனம்: 9

۞ كَذَّبَتۡ قَبۡلَهُمۡ قَوۡمُ نُوحٖ فَكَذَّبُواْ عَبۡدَنَا وَقَالُواْ مَجۡنُونٞ وَٱزۡدُجِرَ

9. Nūho (Nojaus) žmonės neigė (savo Pasiuntinį) anksčiau jų. Jie atmetė Mūsų vergą, ir sakė: „Beprotis!“ ir jam buvo priekaištaujama ir grasinama.

வசனம்: 10

فَدَعَا رَبَّهُۥٓ أَنِّي مَغۡلُوبٞ فَٱنتَصِرۡ

10. Tada jis šaukėsi savo Viešpaties: „Aš esu bejėgis, todėl padėk (man)!“

வசனம்: 11

فَفَتَحۡنَآ أَبۡوَٰبَ ٱلسَّمَآءِ بِمَآءٖ مُّنۡهَمِرٖ

11. Tada Mes atidarėme dangaus vartus pilančiu lietumi.

வசனம்: 12

وَفَجَّرۡنَا ٱلۡأَرۡضَ عُيُونٗا فَٱلۡتَقَى ٱلۡمَآءُ عَلَىٰٓ أَمۡرٖ قَدۡ قُدِرَ

12. Ir atvėrėme šaltinius iš žemės. Tada vandenys (iš dangaus ir žemės) susitiko nulemtam dalykui.

வசனம்: 13

وَحَمَلۡنَٰهُ عَلَىٰ ذَاتِ أَلۡوَٰحٖ وَدُسُرٖ

13. Ir Mes išnešėme jį (laive), pagamintame iš lentų ir vinių,

வசனம்: 14

تَجۡرِي بِأَعۡيُنِنَا جَزَآءٗ لِّمَن كَانَ كُفِرَ

14. plaukiantį žemiau Mūsų Akių: (tai) atlygis tam, kuris buvo atmestas!

வசனம்: 15

وَلَقَد تَّرَكۡنَٰهَآ ءَايَةٗ فَهَلۡ مِن مُّدَّكِرٖ

15. Ir ištiesų, Mes tai palikome kaip ženklą. Ar atsiras tada tas, kuris prisimena (arba priima pamoką)?

வசனம்: 16

فَكَيۡفَ كَانَ عَذَابِي وَنُذُرِ

16. Tad koks (baisus) buvo Mano kankinimas ir Mano Įspėjimas!

வசனம்: 17

وَلَقَدۡ يَسَّرۡنَا ٱلۡقُرۡءَانَ لِلذِّكۡرِ فَهَلۡ مِن مُّدَّكِرٖ

17. Ir ištiesų, Mes padarėme Koraną lengvą suprasti ir atsiminti. Ar atsiras tada tas, kuris prisimena (arba priima pamoką)?

வசனம்: 18

كَذَّبَتۡ عَادٞ فَكَيۡفَ كَانَ عَذَابِي وَنُذُرِ

18. Ad (žmonės) neigė (savo Pranašą Hudą). Ir koks (baisus) buvo Mano kankinimas ir Mano Perspėjimas?

வசனம்: 19

إِنَّآ أَرۡسَلۡنَا عَلَيۡهِمۡ رِيحٗا صَرۡصَرٗا فِي يَوۡمِ نَحۡسٖ مُّسۡتَمِرّٖ

19. Iš tiesų, mes išsiuntėme prieš juos baisius ir triukšmingus vėjus, per nenumaldomo vargo dieną!

வசனம்: 20

تَنزِعُ ٱلنَّاسَ كَأَنَّهُمۡ أَعۡجَازُ نَخۡلٖ مُّنقَعِرٖ

20. Išskinančius žmones, lyg šie būtų išrauti palmės stiebai.

வசனம்: 21

فَكَيۡفَ كَانَ عَذَابِي وَنُذُرِ

21. Tad koks (baisus) buvo Mano kankinimas ir Mano Įspėjimas!

வசனம்: 22

وَلَقَدۡ يَسَّرۡنَا ٱلۡقُرۡءَانَ لِلذِّكۡرِ فَهَلۡ مِن مُّدَّكِرٖ

22. Ir iš tiesų, Mes padarėme Koraną lengvą suprasti ir atsiminti. Ar atsiras tada tas, kuris prisimena (arba priima pamoką)?

வசனம்: 23

كَذَّبَتۡ ثَمُودُ بِٱلنُّذُرِ

23. Samud (žmonės taip pat) atmetė perspėjimą.

வசனம்: 24

فَقَالُوٓاْ أَبَشَرٗا مِّنَّا وَٰحِدٗا نَّتَّبِعُهُۥٓ إِنَّآ إِذٗا لَّفِي ضَلَٰلٖ وَسُعُرٍ

24. Ir sakė: „Kaip mes seksime vienu (vidutinišku) žmogumi iš mūsų tarpo? Iš tiesų, mes būsime tada paklydę ir varge (arba beprotybėje)!“

வசனம்: 25

أَءُلۡقِيَ ٱلذِّكۡرُ عَلَيۡهِ مِنۢ بَيۡنِنَا بَلۡ هُوَ كَذَّابٌ أَشِرٞ

25. „Ar Priminimas yra atsiųstas tik jam (Pranašui Salihui) vienam iš mūsų? Ne! Jis tėra įžūlus melagis!“

வசனம்: 26

سَيَعۡلَمُونَ غَدٗا مَّنِ ٱلۡكَذَّابُ ٱلۡأَشِرُ

26. Rytojaus dieną jie sužinos, kas yra įžūlus melagis!

வசனம்: 27

إِنَّا مُرۡسِلُواْ ٱلنَّاقَةِ فِتۡنَةٗ لَّهُمۡ فَٱرۡتَقِبۡهُمۡ وَٱصۡطَبِرۡ

27. Iš tiesų, Mes siunčiame jiems kupranugario patelę jų išbandymui. Todėl stebėk juos (O Salihai), ir būk kantrus!