மொழிபெயர்ப்பு அத்தியாயம் அல்கஸஸ் - லிதுவேனிய மொழிபெயர்ப்பு - மொழிபெயர்ப்பு முன்னோடிகள் மையம் - பக்க எண் 392 - அல்குர்ஆன் கலைக்களஞ்சியம்

வசனம்: 51

۞ وَلَقَدۡ وَصَّلۡنَا لَهُمُ ٱلۡقَوۡلَ لَعَلَّهُمۡ يَتَذَكَّرُونَ

51. Ir iš tiesų, dabar Mes perdavėme Žodį (šį Koraną, kuriame yra žinios apie viską) jiems, tam, kad jie atsimintų (arba būtų perspėti).

வசனம்: 52

ٱلَّذِينَ ءَاتَيۡنَٰهُمُ ٱلۡكِتَٰبَ مِن قَبۡلِهِۦ هُم بِهِۦ يُؤۡمِنُونَ

52. Tie, kuriems Mes davėme Raštą [t. y. Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją)] prieš tai, jie tiki jį (Koraną).

வசனம்: 53

وَإِذَا يُتۡلَىٰ عَلَيۡهِمۡ قَالُوٓاْ ءَامَنَّا بِهِۦٓ إِنَّهُ ٱلۡحَقُّ مِن رَّبِّنَآ إِنَّا كُنَّا مِن قَبۡلِهِۦ مُسۡلِمِينَ

53. Ir kai tai recituojama jiems, jie sako: „Mes tikime tai. Iš tiesų, tai tiesa iš mūsų Viešpaties. Iš tiesų, netgi prieš tai mes buvome iš tų, kurie paklūsta Allahui islame kaip musulmonai (kaip Abdullah bin Salam ir Salman Al-Farisi).

வசனம்: 54

أُوْلَٰٓئِكَ يُؤۡتَوۡنَ أَجۡرَهُم مَّرَّتَيۡنِ بِمَا صَبَرُواْ وَيَدۡرَءُونَ بِٱلۡحَسَنَةِ ٱلسَّيِّئَةَ وَمِمَّا رَزَقۡنَٰهُمۡ يُنفِقُونَ

54. Šiems bus suteiktas jų atlygis dukart, nes jie buvo kantrūs ir atrėmė blogį gėriu ir leido (labdarai) iš to, ką Mes suteikėme jiems.

வசனம்: 55

وَإِذَا سَمِعُواْ ٱللَّغۡوَ أَعۡرَضُواْ عَنۡهُ وَقَالُواْ لَنَآ أَعۡمَٰلُنَا وَلَكُمۡ أَعۡمَٰلُكُمۡ سَلَٰمٌ عَلَيۡكُمۡ لَا نَبۡتَغِي ٱلۡجَٰهِلِينَ

55. Ir kai jie girdi Al-Laghva (purvinas, melagingas, blogas tuščias kalbas) jie atsitraukia nuo to ir sako: „Mums – mūsų veiksmai, o jums – jūsų veiksmai. Taika jums. Mes neieškome neišmanančiųjų (kelio).“

வசனம்: 56

إِنَّكَ لَا تَهۡدِي مَنۡ أَحۡبَبۡتَ وَلَٰكِنَّ ٱللَّهَ يَهۡدِي مَن يَشَآءُۚ وَهُوَ أَعۡلَمُ بِٱلۡمُهۡتَدِينَ

56. Iš tiesų tu (Muchammedai ﷺ) nevedi tų, kuriuos tu nori, tačiau Allahas veda tuos, kuriuos Jis nori. Ir Jis žino geriausiai tuos, kurie yra vedami.

வசனம்: 57

وَقَالُوٓاْ إِن نَّتَّبِعِ ٱلۡهُدَىٰ مَعَكَ نُتَخَطَّفۡ مِنۡ أَرۡضِنَآۚ أَوَلَمۡ نُمَكِّن لَّهُمۡ حَرَمًا ءَامِنٗا يُجۡبَىٰٓ إِلَيۡهِ ثَمَرَٰتُ كُلِّ شَيۡءٖ رِّزۡقٗا مِّن لَّدُنَّا وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَهُمۡ لَا يَعۡلَمُونَ

57. Ir jie sako: „Jei mes seksime vedimu su tavimi, mes būsime išplėšti iš savo žemės.“ Argi Mes nesuteikėme jiems saugaus draustinio (Mekkos), kuriam atnešami visų rūšių vaisiai, išlaikymas nuo Mūsų Pačių, tačiau dauguma iš jų nežino.

வசனம்: 58

وَكَمۡ أَهۡلَكۡنَا مِن قَرۡيَةِۭ بَطِرَتۡ مَعِيشَتَهَاۖ فَتِلۡكَ مَسَٰكِنُهُمۡ لَمۡ تُسۡكَن مِّنۢ بَعۡدِهِمۡ إِلَّا قَلِيلٗاۖ وَكُنَّا نَحۡنُ ٱلۡوَٰرِثِينَ

58. Ir kiek miestų (gyventojų) Mes sunaikinome, kurie buvo nedėkingi už savo pragyvenimo šaltinius (nepakluso Allahui ir Jo Pasiuntiniams, darydami blogus veiksmus ir nusikaltimus). Ir tai yra jų buveinės, kurios nebuvo apgyvendintos po jų, išskyrus keletą. Ir iš tiesų, Mes buvome paveldėtojai.

வசனம்: 59

وَمَا كَانَ رَبُّكَ مُهۡلِكَ ٱلۡقُرَىٰ حَتَّىٰ يَبۡعَثَ فِيٓ أُمِّهَا رَسُولٗا يَتۡلُواْ عَلَيۡهِمۡ ءَايَٰتِنَاۚ وَمَا كُنَّا مُهۡلِكِي ٱلۡقُرَىٰٓ إِلَّا وَأَهۡلُهَا ظَٰلِمُونَ

59. Ir niekada jūsų Viešpats nenaikins miestų (gyventojų) kol Jis neatsiųs jų tėvynei Pasiuntinio, recituojančio jiems Mūsų Eilutes. Ir niekada Mes nenaikintume miestų, nebent jų žmonės yra iš Zalimūn (daugiadievių, bloga darančiųjų, netikinčiųjų Allaho Vienumą, engėjų ir tironų).