പരിഭാഷ അദ്ധ്യായം യാസീൻ - ലിത്വാനിയൻ പരിഭാഷ - റുവാദ് തർജമ സെൻ്റർ - പേജ് നമ്പർ 442 - ഖുർആൻ വിജ്ഞാനകോശം

ആയത്ത്: 28

۞ وَمَآ أَنزَلۡنَا عَلَىٰ قَوۡمِهِۦ مِنۢ بَعۡدِهِۦ مِن جُندٖ مِّنَ ٱلسَّمَآءِ وَمَا كُنَّا مُنزِلِينَ

28. Ir Mes nesiuntėme po jo kariuomenės iš dangaus prieš jo žmones, nei reikėjo Mums siųsti (tokį dalyką).

ആയത്ത്: 29

إِن كَانَتۡ إِلَّا صَيۡحَةٗ وَٰحِدَةٗ فَإِذَا هُمۡ خَٰمِدُونَ

29. Tai buvo tik vienas Saiha (šūksnis) ir štai! Jie (visi) buvo nejudantys (tylūs, mirę, sunaikinti).

ആയത്ത്: 30

يَٰحَسۡرَةً عَلَى ٱلۡعِبَادِۚ مَا يَأۡتِيهِم مِّن رَّسُولٍ إِلَّا كَانُواْ بِهِۦ يَسۡتَهۡزِءُونَ

30. Deja žmonijai! Niekada pas juos nebuvo atėjęs Pasiuntinys, iš kurio jie nebūtų šaipydavęsi.

ആയത്ത്: 31

أَلَمۡ يَرَوۡاْ كَمۡ أَهۡلَكۡنَا قَبۡلَهُم مِّنَ ٱلۡقُرُونِ أَنَّهُمۡ إِلَيۡهِمۡ لَا يَرۡجِعُونَ

31. Argi jie nemato kiek kartų Mes sunaikinome prieš juos? Iš tiesų, jie negrįš pas juos.

ആയത്ത്: 32

وَإِن كُلّٞ لَّمَّا جَمِيعٞ لَّدَيۡنَا مُحۡضَرُونَ

32. Ir tikrai, visi – kiekvienas iš jų bus atvestas priešais Mus.

ആയത്ത്: 33

وَءَايَةٞ لَّهُمُ ٱلۡأَرۡضُ ٱلۡمَيۡتَةُ أَحۡيَيۡنَٰهَا وَأَخۡرَجۡنَا مِنۡهَا حَبّٗا فَمِنۡهُ يَأۡكُلُونَ

33. Ir ženklas jiems yra mirusi žemė. Mes suteikiame jai gyvybę, ir Mes išvedame iš jos javus, kad iš to jie valgytų.

ആയത്ത്: 34

وَجَعَلۡنَا فِيهَا جَنَّٰتٖ مِّن نَّخِيلٖ وَأَعۡنَٰبٖ وَفَجَّرۡنَا فِيهَا مِنَ ٱلۡعُيُونِ

34. Ir Mes padarėme tenais datulių palmių ir vynuogių sodus, ir Mes privertėme vandens šaltinius trykšti iš ten.

ആയത്ത്: 35

لِيَأۡكُلُواْ مِن ثَمَرِهِۦ وَمَا عَمِلَتۡهُ أَيۡدِيهِمۡۚ أَفَلَا يَشۡكُرُونَ

35. Tam, kad jie galėtų valgyti iš jų vaisių – ir jų rankos to nepadarė. Argi tada jie nedėkos?

ആയത്ത്: 36

سُبۡحَٰنَ ٱلَّذِي خَلَقَ ٱلۡأَزۡوَٰجَ كُلَّهَا مِمَّا تُنۢبِتُ ٱلۡأَرۡضُ وَمِنۡ أَنفُسِهِمۡ وَمِمَّا لَا يَعۡلَمُونَ

36. Garbė Tam, Kuris sukūrė visas poras to, ką žemė išaugina, taip pat kaip ir jų pačių (žmonių) rūšį (vyrą ir moterį), ir to, apie ką jie nežino.

ആയത്ത്: 37

وَءَايَةٞ لَّهُمُ ٱلَّيۡلُ نَسۡلَخُ مِنۡهُ ٱلنَّهَارَ فَإِذَا هُم مُّظۡلِمُونَ

37. Ir ženklas jiems yra naktis. Mes paimame iš jos dieną, iš štai, jie tamsoje.

ആയത്ത്: 38

وَٱلشَّمۡسُ تَجۡرِي لِمُسۡتَقَرّٖ لَّهَاۚ ذَٰلِكَ تَقۡدِيرُ ٱلۡعَزِيزِ ٱلۡعَلِيمِ

38. Ir saulė juda savo nustatytu kursu (nustatytą) terminą. Tai yra Visa Galingojo, Visa Žinančiojo Įsakymas.

ആയത്ത്: 39

وَٱلۡقَمَرَ قَدَّرۡنَٰهُ مَنَازِلَ حَتَّىٰ عَادَ كَٱلۡعُرۡجُونِ ٱلۡقَدِيمِ

39. Ir mėnulis, Mes nustatėme jam fazes, kol galiausiai jis grįžta kaip senas sudžiūvęs kreivas datulės stiebas.

ആയത്ത്: 40

لَا ٱلشَّمۡسُ يَنۢبَغِي لَهَآ أَن تُدۡرِكَ ٱلۡقَمَرَ وَلَا ٱلَّيۡلُ سَابِقُ ٱلنَّهَارِۚ وَكُلّٞ فِي فَلَكٖ يَسۡبَحُونَ

40. Tai ne saulei pasivyti mėnulį, nei naktis aplenkia dieną. Jie visi plaukia, kiekvienas orbita.