പരിഭാഷ അദ്ധ്യായം യൂസുഫ് - ലിത്വാനിയൻ പരിഭാഷ - റുവാദ് തർജമ സെൻ്റർ - പേജ് നമ്പർ 236 - ഖുർആൻ വിജ്ഞാനകോശം

ആയത്ത്: 5

قَالَ يَٰبُنَيَّ لَا تَقۡصُصۡ رُءۡيَاكَ عَلَىٰٓ إِخۡوَتِكَ فَيَكِيدُواْ لَكَ كَيۡدًاۖ إِنَّ ٱلشَّيۡطَٰنَ لِلۡإِنسَٰنِ عَدُوّٞ مُّبِينٞ

5. Jis (tėvas) tarė: „Mano sūnau, nepasakok savo regėjimo savo broliams, kad jie nesurengtų sąmokslo prieš tave. Iš tiesų, Šaitan (Šėtonas) žmogui yra aiškus priešas!

ആയത്ത്: 6

وَكَذَٰلِكَ يَجۡتَبِيكَ رَبُّكَ وَيُعَلِّمُكَ مِن تَأۡوِيلِ ٱلۡأَحَادِيثِ وَيُتِمُّ نِعۡمَتَهُۥ عَلَيۡكَ وَعَلَىٰٓ ءَالِ يَعۡقُوبَ كَمَآ أَتَمَّهَا عَلَىٰٓ أَبَوَيۡكَ مِن قَبۡلُ إِبۡرَٰهِيمَ وَإِسۡحَٰقَۚ إِنَّ رَبَّكَ عَلِيمٌ حَكِيمٞ

6. „Taip tavo Viešpats pasirinks tave ir išmokys tave sapnų (ir kitų dalykų) aiškinimo ir ištobulins Savo Malonę tau ir Jakūbo (Jokūbo) palikuonims, kaip kadaise Jis ištobulino tai jūsų tėvams, Ibrahimui (Abraomui) ir Ishakui (Izaokui)! Iš tiesų, tavo Viešpats yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.“

ആയത്ത്: 7

۞ لَّقَدۡ كَانَ فِي يُوسُفَ وَإِخۡوَتِهِۦٓ ءَايَٰتٞ لِّلسَّآئِلِينَ

7. Iš tiesų, pas Jusufą (Juozapą) ir jo brolius buvo Ajat (įrodymai, įkalčiai, eilutės, pamokos, ženklai, apreiškimai ir t. t.) tiems, kurie klausia.

ആയത്ത്: 8

إِذۡ قَالُواْ لَيُوسُفُ وَأَخُوهُ أَحَبُّ إِلَىٰٓ أَبِينَا مِنَّا وَنَحۡنُ عُصۡبَةٌ إِنَّ أَبَانَا لَفِي ضَلَٰلٖ مُّبِينٍ

8. Kai jie sakė: „Iš tiesų, Jusufas (Juozapas) ir jo brolis (Bendžaminas) yra brangesni mūsų tėvui nei mes, nors esame mes stipri grupė. Iš tiesų, mūsų tėvas yra aiškioje klaidoje.

ആയത്ത്: 9

ٱقۡتُلُواْ يُوسُفَ أَوِ ٱطۡرَحُوهُ أَرۡضٗا يَخۡلُ لَكُمۡ وَجۡهُ أَبِيكُمۡ وَتَكُونُواْ مِنۢ بَعۡدِهِۦ قَوۡمٗا صَٰلِحِينَ

9. „Nužudykite Jusufą (Juoazpą) arba išvarykite jį į kokią nors (kitą) žemę, kad jūsų tėvo malonė būtų suteikta tik jums vieniems, ir po to jūs būsite teisinga liaudis (turint galvoje atgailą prieš darant nuodėmę).“

ആയത്ത്: 10

قَالَ قَآئِلٞ مِّنۡهُمۡ لَا تَقۡتُلُواْ يُوسُفَ وَأَلۡقُوهُ فِي غَيَٰبَتِ ٱلۡجُبِّ يَلۡتَقِطۡهُ بَعۡضُ ٱلسَّيَّارَةِ إِن كُنتُمۡ فَٰعِلِينَ

10. Vienas iš jų tarė: „Nežudykite Jusufo (Juozapo), tačiau jei jums būtina ką nors padaryti, įmeskite jį į šulinio dugną. Jis bus pasiimtas kokio nors keliautojų karavano.“

ആയത്ത്: 11

قَالُواْ يَٰٓأَبَانَا مَا لَكَ لَا تَأۡمَ۬نَّا عَلَىٰ يُوسُفَ وَإِنَّا لَهُۥ لَنَٰصِحُونَ

11. Jie tarė: „Mūsų tėve, kodėl tu mums nepatiki Jusufo (Juozapo), nors mes, iš tiesų, esame gero linkintys jam?’

ആയത്ത്: 12

أَرۡسِلۡهُ مَعَنَا غَدٗا يَرۡتَعۡ وَيَلۡعَبۡ وَإِنَّا لَهُۥ لَحَٰفِظُونَ

12. „Išsiųsk jį su mumis rytoj pasimėgauti ir pažaisti, ir tikrai, mes pasirūpinsime juo.“

ആയത്ത്: 13

قَالَ إِنِّي لَيَحۡزُنُنِيٓ أَن تَذۡهَبُواْ بِهِۦ وَأَخَافُ أَن يَأۡكُلَهُ ٱلذِّئۡبُ وَأَنتُمۡ عَنۡهُ غَٰفِلُونَ

13. Jis [Jakūbas (Jokūbas)] sakė: „Iš tiesų, mane liūdina, jei jūs jį pasiimsite. Aš bijau, kad vilkas jo nesuėstų, jei jūs būsite neatsargūs dėl jo.“

ആയത്ത്: 14

قَالُواْ لَئِنۡ أَكَلَهُ ٱلذِّئۡبُ وَنَحۡنُ عُصۡبَةٌ إِنَّآ إِذٗا لَّخَٰسِرُونَ

14. Jie tarė: „Jei vilkas suės jį, kai mes esame stipri grupė (apsaugoti jį), tada tikrai, mes esame pralaimėtojai.“