የይዘት ትርጉም ምዕራፍ አል-አንዓም - የሊትዌንኛ ትርጉም - ሩዋድ የትርጉም ማዕከል - የገፅ ቁጥር 144 - የቅዱስ ቁርዓን ማህደር

አንቀጽ: 125

فَمَن يُرِدِ ٱللَّهُ أَن يَهۡدِيَهُۥ يَشۡرَحۡ صَدۡرَهُۥ لِلۡإِسۡلَٰمِۖ وَمَن يُرِدۡ أَن يُضِلَّهُۥ يَجۡعَلۡ صَدۡرَهُۥ ضَيِّقًا حَرَجٗا كَأَنَّمَا يَصَّعَّدُ فِي ٱلسَّمَآءِۚ كَذَٰلِكَ يَجۡعَلُ ٱللَّهُ ٱلرِّجۡسَ عَلَى ٱلَّذِينَ لَا يُؤۡمِنُونَ

125. Ir ką Allahas nori išvesti į teisingą kelią, Jis atveria jų krūtines islamui, o ką Jis nori paklaidinti, Jis padaro jų krūtines užvertomis ir suvaržytomis, lyg jis liptų į dangų. Taip Allahas išreiškia pyktį ant tų, kurie netiki. ^[7]

[7] Jei Allahas nori gero žmogui, Jis priverčia jį suvokti tikėjimą [Korano ir Pranašo ﷺ Sunnah (teisinių tradicijų) supratimą].

አንቀጽ: 126

وَهَٰذَا صِرَٰطُ رَبِّكَ مُسۡتَقِيمٗاۗ قَدۡ فَصَّلۡنَا ٱلۡأٓيَٰتِ لِقَوۡمٖ يَذَّكَّرُونَ

126. Ir tai yra jūsų Viešpaties Kelias (Koranas ir islamas), vedantis Tiesiai. Mes išaiškinome Savo Apreiškimus žmonėms, kurie atkreipia dėmesį.

አንቀጽ: 127

۞ لَهُمۡ دَارُ ٱلسَّلَٰمِ عِندَ رَبِّهِمۡۖ وَهُوَ وَلِيُّهُم بِمَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

127. Jiems bus taikos namai (Rojus) su jų Viešpačiu. Ir Jis bus jų Vali (Padėjėjas ir Globėjas), dėl to, ką jie darydavo.

አንቀጽ: 128

وَيَوۡمَ يَحۡشُرُهُمۡ جَمِيعٗا يَٰمَعۡشَرَ ٱلۡجِنِّ قَدِ ٱسۡتَكۡثَرۡتُم مِّنَ ٱلۡإِنسِۖ وَقَالَ أَوۡلِيَآؤُهُم مِّنَ ٱلۡإِنسِ رَبَّنَا ٱسۡتَمۡتَعَ بَعۡضُنَا بِبَعۡضٖ وَبَلَغۡنَآ أَجَلَنَا ٱلَّذِيٓ أَجَّلۡتَ لَنَاۚ قَالَ ٱلنَّارُ مَثۡوَىٰكُمۡ خَٰلِدِينَ فِيهَآ إِلَّا مَا شَآءَ ٱللَّهُۚ إِنَّ رَبَّكَ حَكِيمٌ عَلِيمٞ

128. Ir Dieną, kai Jis surinks juos (visus) kartu (ir sakys): „Džinų susirinkime, daugybę žmonių jūs paklaidinote.“ O jų Aulija (draugai ir padėjėjai) iš žmonių tarpo sakys: „Mūsų Viešpatie, mes turėjome naudos vieni iš kitų, tačiau dabar pasiekėme nustatytą terminą, kurį Tu nustatei mums.“ Jis tars: „Ugnis yra jūsų gyvenamoji vieta, ir jūs gyvensite ten amžinai, išskyrus jei Allahas panorės kitaip. Be abejonės, jūsų Viešpats yra Visa Išmanantis, Visa Žinantis.“

አንቀጽ: 129

وَكَذَٰلِكَ نُوَلِّي بَعۡضَ ٱلظَّٰلِمِينَ بَعۡضَۢا بِمَا كَانُواْ يَكۡسِبُونَ

129. Ir taip Mes padarome Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius) Aulija (globėjais ir padėjėjais) vienas kitam (nusikaltimuose), dėl to, ką jie įgydavo.

አንቀጽ: 130

يَٰمَعۡشَرَ ٱلۡجِنِّ وَٱلۡإِنسِ أَلَمۡ يَأۡتِكُمۡ رُسُلٞ مِّنكُمۡ يَقُصُّونَ عَلَيۡكُمۡ ءَايَٰتِي وَيُنذِرُونَكُمۡ لِقَآءَ يَوۡمِكُمۡ هَٰذَاۚ قَالُواْ شَهِدۡنَا عَلَىٰٓ أَنفُسِنَاۖ وَغَرَّتۡهُمُ ٱلۡحَيَوٰةُ ٱلدُّنۡيَا وَشَهِدُواْ عَلَىٰٓ أَنفُسِهِمۡ أَنَّهُمۡ كَانُواْ كَٰفِرِينَ

130. Džinų ir žmonijos susirinkime! „Argi pas jus neatėjo Pasiuntiniai iš jūsų tarpo, recituojantys jums Mano Eilutes ir įspėjantys jus dėl jūsų susitikimo šią Dieną?“ Jie sakys: „Mes liudijame patys prieš save.“ Tai šis žemiškasis gyvenimas juos suklaidino. Ir jie liudys patys prieš save, kad jie buvo netikintieji.